Demokratija po Apokalipsės. Holivudo kvailystės

Peržiūrėjau neseniai vieną tokį serialiuką – 2010 metų „Žvaigždėlaivį „Galaktika“. Labai pamokomas pavyzdys, kur nuveda žaidimai demokratiją, kai juos žaidžia nekompetetingi žmonės ir analogiškos valstybės.

Trumpas atpasakojimas. Gyveno kartą žmogeliai savo kosminėse kolonijose, prisigamino sau vergų sailonų, o tie ėmė ir pakėlė maištą. Ir išgalabino visus tuos žmogelius, išskyrus maždaug 50 000, tuo metu buvusių kosminiuose laivuose – transporto, kruiziniuose ir kitokiose geldose. Tarp jų buvo vienas kovinis kreiseris su pilotais, desantininkais, kitais kariškiais – toji pati „Galaktika“. Ir štai visa šita šutvė išsigelbėja, tačiau sailonai juos reguliariai aptinka ir labai nevaikiškai pakrauna malkų.

reklama

O dabar apie įdomumus. Ką padarytų tokioje situacijoje normalūs žmonės? Teisingai – užsikastų po lapais kokiame nors tolimame užkampyje ir dirbtų kaip vergai plantacijoje, kaldami ginklus ir treniruodami armiją, kad galima būtų elementariai išgyventi. Juolab, kad sailonai moka įgauti žmogaus pavidalą ir krečia baisiai kiauliškas kiaulystes be sustojimo.

O ką daro Holivude sukurtas laivynas? Iš pradžių paskiria prezidentą (buvusi mokytoja), paskui tipo parlamentą, rengia spaudos konferencijas ir jose sprendžia tame tarpe ir karinius klausimus. Kai toji mokytoja-prezidentė (ačiū scenaristams, kad ne negras ar lesbietė), prisirijusi narkotikų, (serga vėžiu, dėl to atitinkami vaistai) pradeda labai aktyviai smukti į visišką neadekvatą, prieš karinę padėtį paskelbusį laivyno vado padėjėją stoja visi išsigelbėję laivai, atsisakę tiekti paskutiniam žmonijos kariniam laivui kurą, atsargas ir t.t. O dar jie ruošėsi surengti rinkimus. Taip, taip, jums nepasigirdo. Rinkimus koviniuose veiksmuose dalyvaujančiame laivyne, kuris per nesibaigiančius susirėmimus jau prarado bene pusę pilotų.

Na, pasakykite man, žmonės gerieji – scenarijus Holivude normalūs žmonės rašo? Suprantu, kad amerikiečio iš Holivudo normaliu laikyti niekaip neišeina. Bet čia yra dar vienas įdomus momentas: kad ir kokį scenarijų filmui apie amerikiečių išgyvenimą bepaimtume – visur tas pats marazmas.

reklama

Ir, regis, aš jau pradedu suprasti, kodėl. Todėl, kad scenarijus rašo žmonės, priklausantys tautai, kuri niekada netgi nebandė išgyventi masiškai, ištikus kokiai nors grandiozinei nelaimei. Į jų šalį nesibrovė visi priešai, kurie tik netingi, jie žalio supratimo neturi, ką reiškia įvesti valstybėje karinę padėtį ir visiškai realiai galvoja, kad kažkokia mokytoja ir jos klapčiukas žurnalistas gali apokalipsės ir armagedono atveju išspirti iš posto vienintelio kovinio laivo vadą.

Ten yra dar vienas įdomus momentas. Įvedus karinę padėtį (paskelbti susiprotėjo po pusės metų bėgiojimo nuo sailonų), prezidentė pareiškė: dabar laivai išsisklaidys. Vietoje to, kad susitelktų į mažytį, bet kumštelį – išsilakstyti?

Įsivaizduojate? Vyksta II Pasaulinis karas, miške tupi partizanų būrys ir minia civilių iš aplinkinių kaimų. Ir staiga kažkokia boba pareiškia vadui: o ko jūs čia visi ginkluoti po stovyklą šlaistotės ir mus ant drėgnos žemės sėdėti verčiate, jau nekalbant apie neskanų ir nesotų srėbalą, kuriuo mus maitinate? Viskas, aš išeinu!

Ir visi kiti išgelbėti kaimiečiai: jo, jo, visai suįžūlėjo partizanai, jie mums dar ir kiaules bei vištas iš tvartų nukniso, į mišką susitempė! Viskas, išeinam! Be ginklų ir kiekvienas savais keliais! O jūs čia tupėkite savo stovykloje, be, be, be!

Įsivaizduoju partizanų fizionomijas. Mirk iš juoko.

O amerikiečiai ten dar ir balsavimą surengti įsigudrino.

Žodžiu, negrai, žydrieji, demokratai ir kiti amerikiečiai su išgyvenimu ekstremaliose sąlygose visiškai nesuderinami. Jeigu papulsite į bėdą, o aplinkui vien amerikiečiai – evakuokitės iš ten šviesos greičiu, net jei be valties per jūrą teks plaukti – šansų išgyventi vis tiek turėsite daugiau, nei pasilikęs. Nors geriausia, žinoma, atimti iš tų durnelių kreiserį ir nusiplauti su juo, kol galutinai smegenų nesudemokratino.

Šaltinis