Škotija suteikia sparnus Europos separatistams

Nežiūrint į tai, kad junionistai, Škotijos atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos priešininkai, pagal paskutinius apklausų duomenis įgijo nedidelę 4 % persvarą, nuspėti tikrąjį referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės rezultatą bus sunku: 14 % škotų dar nežino, kaip balsuos ketvirtadienį. „Vis dėl to, jei didžioji Škotijos dalis į klausimą apie atsiskyrimą atsakys teigiamai, tai gryno oro gurkšnį pajus daugelis Europos separatistinių judėjimų už nepriklausomybę“, – rašo vokiečių laikraštis Die Welt. Šiandien mes tą rezultatą jau žinome – atsiskyrimo šalininkai pralaimėjo.

Judėjimai už nepriklausomybę Europoje

Taigi, sekanti tauta, į kurią turėtų nukreipti žvilgsnį Europa – katalonai: jau lapkričio 9 dieną Katalonijoje suplanuotas referendumas dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos. Referendumas, kaip teigia leidinys, neturės jokios juridinės galios, tačiau Madride „šia idėja visiškai nesidžiaugiama“.

reklama

Ispanijos premjeras Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) jau perspėjo škotus, taip pat ir katalonus, baskus ir andalūzus, kad Ispanija apsunkins jų pakartotinį prisijungimą prie Europos Sąjungos. „Tam reikia visų 28 valstybių – narių sutikimo“, – sakė politikas. Ispanijos užsienio reikalų įstaigos vadovas taip pat davė suprasti, kad esant reikalui centras „iš Katalonijos atims autonomijos statusą ir daugelį svarbių įgaliojimų“.

Katalonijos ministras pirmininkas Arturas Masas (Artur Mas) kol kas atvirai nekonfrontuoja su centrine valdžia ir nesiruošia kviesti „pilietiniam pasipriešinimui“, jei Madridas ir toliau laikysis savo linijos. Jei Ispanijos Konstitucinis Teismas paskelbtų referendumą neteisėtu, greičiausiai jis planuoja atsistatydinti kartu su Katalonijos vyriausybe ir paskelbti naujus rinkimus, kurių pagalba regiono nepriklausomybės šalininkai labiau įtvirtins savo pozicijas. „Taip Madridas tik kuriam laikui atidės problemos sprendimą, tačiau ji niekur nedings“.

Dar viena Ispanijos mažuma, turinti nepriklausomybės idėją – baskai. Kaip matosi iš birželyje atliktos apklausos, 59 % baskų palaiko regiono nepriklausomybės referendumo idėją, tiesa, su sąlyga, kad tai nelems automatiško išstojimo iš Europos Sąjungos. Šiuo metu Baskų Šalies vyriausybės pirmininkas Injigo Urkuljo (Iñigo Urkullu) dirba ties tuo, kad jo ekonomiškai stiprus regionas būtų pripažintas „nacija“ bent jau popieriuje.

Rumunijos Transilvanijoje gyvenanti vengrų tautinė mažuma taip pat jau kelis dešimtmečius kovoja dėl autonomijos statuso, vadinamo Seklerlandu. Tačiau jo šalininkai nesiruošia atsiskirti nuo Rumunijos. Pačioje Vengrijoje šią idėją aktyviai palaiko visos politinės partijos, tiek dešiniosios, tiek ir kairiosios.

„Italijos „Šiaurės lygos“ partija pasinaudojo škotų referendumu tam, kad į dienos šviesą ištrauktų Italijos Šiaurės nepriklausomybės šūkius“, – tęsia Die Welt. „Kova už nepriklausomybę vėl aktuali: Škotijoje piliečiai balsuoti gali, o štai Italijoje kažkodėl sako, kad taip negalima“, – teigia vieno partijos skyriaus vadovas bei lyderis Mateo Salvinis (Matteo Salvini).

reklama

Dešinieji konservatoriai, kaip teigia leidinys, siekia Pjemonto ir Venecijos suvienijimo bei Italijos išėjimo iš euro zonos. Ypač ryškios separatistinės tendencijos matomos Venecijoje, kur pavasarį vietiniai suorganizavo referendumą internetu, kuris, beje, taip pat neturėjo jokios juridinės galios. „Kova prieš Romą ir Briuselį „Šiaurės lygai“ suteikia populiarumo Italijoje, – rašoma leidinyje. – Visuomenės nuomonės tyrimų instituto Piepoli duomenimis, partiją palaiko 7 % italų.

Populiarus ten ir Salvinis, kuris, Ixe duomenimis, gali tikėtis 19 % balsų, o tai netgi daugiau, nei turi Bepė Griljo (Beppe Grillo) ar Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi)“. Visgi, Italijos premjeras Mateo Rencis (Matteo Renzi) turi gerokai didesnį gyventojų palaikymą, surinkęs 49 % balsų.

Nepasitenkinimas Roma didėja ir Pietų Tirolyje: įtampa tarp jų išaugo dar tarptautinės finansinės krizės metu. Italija, kaip teigiama toliau, ėmė „milžiniškas lėšas iš Tirolio biudžeto skylėtam Italijos biudžetui lopyti“. Be to, Italijos ministras pirmininkas, konstitucinės reformos metu ketina atimti iš regiono svarbius įgaliojimus. Garsiausiai dėl regiono nepriklausomybės pasisako „Laisvoji Pietų Tirolio partija“. Partijos vadovas Pijus Leitneris (Pius Leitner) įsitikinęs, kad „Škotijos referendumas pakeis visą Europą nepriklausomai nuo jo baigties“. „Škotų teisė spręsti nepriklausomybės klausimą turi būti suteikta ir Pietų Tirolio gyventojams“, – teigia Leitneris.

Kas liečia Prancūziją, tai prancūzų masinės informacijos priemonėse populiari nuomonė, kad Škotijos nepriklausomybės paskelbimas neturės jokios įtakos Penktajai respublikai: „Respublikos idėja ir jos bendra istorija vienija įvairias Prancūzijos nacionalines grupes“. Tačiau Bretanės informacinė agentūra „Agence Bretagne Presse“ tvirtina, kad Prancūzija sąmoningai nuvertina Škotijos referendumo pasekmes: Bretanėje, priešingai, aktyviai seka ir sveikina referendumą.

Bretanės separatistai tikisi, kad teigiami škotų balsavimo rezultatai lems, jog Europoje bus labiau įsiklausoma į tautinių mažumų nuomonę. Regiono atsiskyrimas nėra jų pirminė užduotis. Analogiškai mano ir Korsikos politikai, teigia Die Welt. „Mes nesakome, kad Korsikos nepriklausomybė yra pagrindinis mūsų tikslas“, – tvirtina Bastijos miesto meras Džilesas Simeonis (Gilles Simeoni), palaikantis Škotijos nepriklausomybę. Tačiau miesto vadovas įsitikinęs, kad tokia maža tauta kaip korsikiečiai, „turi būti pripažinta Europoje“.

Die Welt

Vertė: Darius Dimbelis