Kaip GRYBAUSKAITĖ iš "RAUDONOS DALIOS" virto Vašingtono agentu

Amerikoniškas Dalios Grybauskaitės gyvenimo etapas išlieka mįslė plačiai visuomenei. Yra gerai žinoma, kad Lietuvos prezidentė vienu metu gyveno ir dirbo JAV, tačiau neaišku, kaip ji papuolė ten ir kodėl išvažiavo. Tose Grybauskaitės biografijos " tamsiose dėmėse" ir slypi paaiškinimas kaip amerikiečiai padarė statymą ant jos ir stūmė ją į Lietuvos prezidento postą, o Grybauskaitė būdama valstybės vadovų tapo absoliučiu proamerikonišku funkcionieriumi, padariusiu Baltijos respublikos užsienio politiką pavaldžia JAV strateginiams interesams.

2015 metais Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Rusijos ambasadą Vilniuje su prašymu paviešinti informaciją apie Dalios Grybauskaitės kelionę į Vašingtoną tarybinės diplomatinės delegacijos sudėtyje 1991 m vasarą ir apie jos darbą TSRS ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Rusijos ambasadoje signatarui atsakė, kad jo prašomai informacijai apie Grybauskaitės praeitį yra taikomi teisės aktai dėl asmens duomenų apsaugos ir atskleisti ją galima būtu tik su pačios ponios Grybauskaitės sutikimu.

Užsispyręs Zigmas Vaišvila kreipėsi į pačią, ponia Grybauskaitę su prašymu pasirašyti leidimą dokumentų iš Rusijos archyvų publikacijai apie jos darbą Tarybų Sąjungoje.

Dalia Polikarpovna Vaišvilai raštu atsakė, kad duoti sutikimą atskleisti informaciją apie savo praeitį, ji kategoriškai atsisako.

Lietuvos Respublikos Prezidento administracija pridūrė, kad jie niekaip nekomentuos atsisakymo priežasties, nes jokių komentarų šiuo klausimu apskritai niekada nebus.

Nepriklausomybės akto signataras domėjosi būsimos Lietuvos prezidentės viešnage Vašingtone ne iš tuščio smalsumo.

Apie tarybinį Grybauskaitės biografijos laikotarpį jau daug buvo kalbėta ir rašyta.

reklama

Visi Lietuvoje žino įkyrius gandus apie jų prezidentės darbą su KGB .

Visi žino apie Vilniaus TSKP mokyklą, apie jos tėvą - "raudonąjį partizaną", darbuotoją iš specializuoto NKVD padalinio.

Apie studijas Leningrado Ždanovo VU ir TSKP CK Visuomeninių mokslų Akademijoje.

Apie apgintą Maskvoje disertaciją apie progresyvų kolūkių vaidmenį Lietuvos kaime su "klasinių priešų" - "miško broliai" paminėjimu.

Tačiau mažai žinomas amerikoniškas Grybauskaitės gyvenimo laikotarpis bus net svarbesnis nei tarybinis. Tiksliau perėjimas iš tarybinio į amerikonišką.

Dalios Grybauskaitės atsiradimas TSRS ambasadoje Vašingtone 1991 metų vasarą - politinė bomba. Šios informacijos patvirtinimas susprogdins visą melo ir nutylėjimų sistemą, ant kurios laikosi šiandieninė lietuviška valdžia.

Pati D. Grybauskaitė teigia, kad nuo 1989 metų ji buvo kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę gretose ir išėjo iš TSKP sudėties. Tiesa, jos ranka užpildyto blanko, apie pasitraukimą iš Lietuvos komunistų partijos TSKP platformoje ir perėjimą į nepriklausomą Algirdo Brazausko komunistų partiją, neišliko, o 1990 m "separatistė" Grybauskaitė sugebėjo iš eilinių politinės ekonomikos mokytojų praslysti į Vilniaus TSKP mokyklos vadovybės gretas - tapti mokymo įstaigos moksline sekretore. Kaip ji tą sugebėjo, jei prieš metus ant stalo padėjo partinį bilietą - paslaptis.

Kada Dalia Polikarpovna iš tikrųjų išėjo iš TSKP (jei iš vis išėjo) - klausimas ne šiaip sau. Jei tai įvyko po įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 sausio 13, susidūrimo, tada Grybauskaitė į liustracijos įstatymo rėmus ir neturi teisės užimti Lietuvos Prezidento posto.

Bet jei Grybauskaitė 1991 vasarą išvyko tarybinės delegacijos sudėtyje į Vašingtoną ir dirbo TSRS ambasadoje JAV, tada paaiškėja, kad iš vis buvo tarybinėje barikadų pusėje, ir dirbo su "okupaciniu režimu" iki paskutinių TSRS gyvavimo mėnesių.

Pagal oficialią biografiją, 1990, Dalia Grybauskaitė išėjo iš TSKP mokyklos Vilniuje ir įsitaisė moksliniu sekreroriumi Lietuvos Mokslų Akademijos ekonomikos institute. Iš ten, kaip perspektyvus specialistas, 1991 metais buvo išsiųsta pasikelti kvlifikacijos į Džordžtauno universiteto Tarptautinių ekonominių santykių institutą , Vašingtone, JAV.

Kaip tik ant šios datos ponas Zigmas Vaišvila ją ir "pakabino". Signatarai yra įsitikinęs: Nepriklausoma Lietuva Grybauskaitės pasiųsti į Vašingtoną 1991 metais pasiusti negalėjo. "1991-1992 m. buvau Lietuvos vicepremjeru. Ir aš tikrai žinau, kad Lietuva jos nesiuntė į Ameriką. Pirma, mums reikėjo pinigų. Antra, Lietuvoje nebuvo JAV ambasados, kad išduotu jai vizą. Patekti į Ameriką ji galėjo tik su TSRS pagalba ", - įsitikinęs Vaišvila.

Tuo pačiu metu atsiranda informacija apie Grybauskaitės bivimą tarybinėje diplomatinėje misijoje sudėtyje į Jungtines Amerikos Valstijas.

Gaunasi, kad D. Grybauskaitė papuolė persikvalifikuoti į Ameriką ne kaip atkurtos nepriklausomos Lietuvos delegatas, o kaip TSRS ambasados Vašingtone darbuotojas.

Tada suprantama, kodėl ketvirtį amžiaus ji griežtai draudžia skelbti savo asmeninius dokumentus apie tą laikptarpį, kurie yra saugomi rusų archyvuose. Taip pat aišku ir tai, kodėl skyriuje "biografija" oficialioje interneto svetainėje Lietuvos prezidentas siuntimo metai į Vašingtone buvo pakeisti iš 1991 į 1992.

Visą tiesą apie neįtikėtinai paslaptingą ir prieštaringą Grybauskaitės biografiją mes galimai niekada nežinosime. Bet visą tiesą apie amerikonišką etapą jos biografijoje ir perėjimą iš tarybinio etapo į amerikonišką išskyrus Dalią Polikarpovną žino dar amerikiečiai.

reklama

Džordžtauno universitete Vašingtone, tiksliai žinoma su kokios šalies nukreiųimu Dalia mokėsi jų kursuose. Dar daugiau, JAV išdavė Grybauskaitei amerikonišką vizą - jie žino, dienos tikslumu, kada ji gavo vizą, kas padarė jai iškvietimą į Jungtines Amerikos Valstijas, o kuri organizacija pasirašė laidavimą dėl vizos, kokiu tikslu ir kaip kokios šalies pilietė Grybauskaitė pirmą kartą aplankė Ameriką ir ką ji veikė atvykusi į Vašingtoną. Visa ši informacija saugoma Jungtinių Valstijų migracijos tarnybos archyvuose.

Šios informacijos atskleidimas reikštų politinę Dalios Grybauskaitės mirtį: būtu įrodyta, kad Lietuvos prezidentė iki galo buvo su "okupantais" ir neturi nei moralinės, nei juridinės teisės užimti aukštas pareigas nepriklausomoje Lietuvoje. Tai suprantama dabar, tai buvo aišku amerikiečiams ir 1991 metais. Ambicinga beprincipė karjeristė, kuriai turimas neužmušamas kompromatas, buvo jiems perspektyvus kadras, todėl amerikiečiai perėmė Grybauskaitę kaip estafetės lazdelę iš griūvančios TSRS rankų ir pradėjo jai daryti karjerą kaip anksčiau darė KGB.

Jei yra teisinga prielaida, kad būtent KGB delegavo Polikarpo Gribausko dukrą į Vašingtoną ir pasiuntė į kursus Džordžtaune, tai šitai buvo padaryta siekiant, kad ji taptų "giliai įmarinuoru dvigubu agentu" - tarpininku tarp Tarybų Sąjungos ir amerikiečių, ryšininku tarp KGB ir CŽV. Kada Tarybų Sąjunga žlugo, KGB neliko, o tik liko CŽV. Ji taip ir vedė Dalią toliau per gyvenimą.

Džordžtauno universitete Grybauskaitė mokėsi pagal Fulbright programą. Pagal šią valstybės departamento finansuojamą užsienio šalių vadovaujančių darbuotojų mokymo programą, Džordžtaune apmokyti šimtai proamerikoniškų politikų buvusioms socialistinėms Centrinės ir Rytų Europos šalims.

Baigusi pusmečio kvalifikacijos kėlimo kursus Vašingtone, D. Grybauskaitė po kelerių metų grįžo į JAV sostinę. 1996 metais, ji tapo įgaliotu ministru Lietuvos ambasadoje Vašingtone ir visiems Vašingtono specialistams ir žinyboms, užsiimančioms potarybine erdve, atsirado galimybė papildomai patyrinėti ją.

Įspūdis apie save Dalia Polikarpovna paliko tokį stiprų, kad 1999 metais, JAV valdžia primygtinai pareikalavo Lietuvos kolegų pasiimti mis Grybauskaite iš Vašingtono.

Šitas Pribaltikos "Geležinės ledi" karjeros epizodas uždengtas vientisu paslapties šydu, ir galimai liks mįsle, kuo gi Grybauskaitė taip nuteikė amerikiečius prieš save, kad pastarieji paprašė Vilniaus išgelbėti nuo jos. Žinoma, ne savo komunistine praeitimi: visi žinojo apie tai nuo pradžių.

Galimai Amerikoje išryškėjo tokie būsimos prezidentės charakterio bruožai , kad valstybės departamento darbuotojams tapo fiziškai nepakeliama dirbti su ja. Tai kaip tik paaiškina, kodėl amerikiečiai atsisakė bendrauti su ja darbe, tačiau neatsisakė stumti jos karjerą aukštyn (grįžusi į Vilnių, Grybauskaitė gavo labai svarbią Lietuvai 1990-aisiais derybininkės poziciją su TVF - organizacija, kurios suteikiami kreditai priklauso didžiąja dalimi nuo JAV vyriausybės "otmaškės").

Konfliktiškas Dalios Grybauskaitės charakteris ir jos gebėjimas tuščioje vietoje sukelti skandalus ir rietenas ateityje galėjo garantuoti tai, kad Lietuva garantuotai išlieka antirusiškas forpostas Rytų Europoje, ir bet koks bandymas suartėti Vilniui su Maskvos bus sužlugdytas užuomazgoje.

Taip ir atsitiko. Lietuva, 1990-aisiais laikyta šalimi, kuri turinčia geriausius santykius su Maskva iš trijų Baltijos respublikų, prie prezidentės Dalios Grybauskaitės pavirto į labiausiai rusofobišką šalį ne tik Pribaltikoje , bet ir visoje Europoje.

Ir tik tuo atveju, jei ponia prezidentė "vzbryknet" ir nusprestu vygdyti politiką, ne siekiant užtikrinti Jungtinių Amerikos Valstijų interesus Europoje, bet nacionalinių Lietuvos interesų politiką, amerikiečiai turi kvapą gniaužiančios įdomios informacijos apie tai, kaip Dalia Polikarpovna atsirado pirmą kartą Vašingtone, kuo ji ten užsiėmė ir kodėl buvo paprašyta ją iš ten pasiimti.