„Šiukšlinio maisto“ epocha eina į pabaigą?

Keith Homan / Shutterstock

Ne taip seniai, tokios stambios pusfabrikačių gamybos kompanijos, kaip Kraft ir Kellogg’s sklandė JAV produktų landšafto aukštumose, lyg aukšta šefo Boyyardi kepurė, įžymiojo spagetti makaronų gamintojo, kurio kompanija šiandien priklauso ConAgra.

Tačiau dabar, stambiems gamintojams atėjo sunkios dienos. Koncernas ConAgra, kuriam priklauso kompanijos Hunts, Whip, Ro-Tell, Swiss Miss, Orville Redenbacher, o taip pat Chef Boyardee, neseniai sumažino 2015-ųjų įplaukų prognozes ir atleido savo generalinį direktorių.

Koncernas Kraft, kompanijos Oscar Mayer, gaminančioms mėsos delikatesus, o taip pat kompanijų Jell-O, Maxwell House or Velveta tiekėjas, taip pat neseniai padarė rokiruotę vadovybėje ir pranešė apie pardavimų lygmens sumažėjimą 2014-aisiais. Kellogg’s pardavimų apimtys, pagrindinio sausų pusryčių gamintojo, pereitais metais sumažėjo 5,4%, kaip skelbia Advertising Age.

Kas gi įvyko? Iš dalies esamos problemos paaiškinamos valiutų kurso svyravimais. Užkariavusios amerikietiškąją rinką, stambiosios maisto produktų kompanijos, daugelį metų siekė augimo užsienio rinkų sąskaita. Kaip neseniai pranešė Wall Street Journal leidinys, pastaruoju metu stiprus Amerikos doleris negatyviai paveikė pardavimus užsienyje, todėl, kad brangus doleris dar pardavimus užsienyje mažiau pelningais.

reklama

Valiutų kursai kyla ir krenta, tačiau pagrindinė problema, su kuria susidūrė amerikiečių maisto produktų kompanijos, galimai, kur kas mažiau laikina, nei dolerio kurso svyravimas. Neseniai Campbell Soup generalinis direktorius Denise Morrison, kurio kompanija gamina sultis V8, miltų gaminius Pepperidgr Farm ir konservuotas sriubas, viešai pareiškė, jog dabar yra stebimas „nepasitikėjimo augimas stambiomis maisto gamybos kompanijomis ir tradiciniais brendais, kuriais milijonai vartotojų rėmėsi ilgą laiką“, – kaip pranešė Phil Wahba iš Fortune, pabuvojęs konferencijoje kurioje pasisakė Morrison. Kaip rašo Wahba, viena iš Campbell Soup ir jos konkurentų pardavimų sumažėjimo priežasčių Morrison įvardino „vis labiau sudėtingą visuomenės dialogą klausimais kalbant apie maistą“.

Kitaip tariant, stambios maisto produktų kompanijos įteigė vartotojams, jog maisto ruošimas – tai neišvengiamas nepatogumas, su kuriuo reikia tvarkytis maksimaliai neskausmingai – tiesiog atidarius sriubos indelį pietums arba išspaudus truputį dirbtinės grietinėlės į desertą ar ant jau paruošto pyragaičio. Tačiau dabar ši iliuzija palaipsniui praranda savo patrauklumą.

Viena iš priežasčių – rūpestis savo sveikata. Per praėjusį dešimtmetį mokslininkai įvykdė galybę tyrimų, skirtų tirti negatyvią įtaką žmonių sveikatai maisto, paveikto intensyviu apdorojimu.

2013-aisiais tyrinėjant mokslinę literatūrą skirtą maitinimuisi, gydytojai iš Jeilio universiteto David Katz ir Samuel Meller aptiko, jog „racionas, kurio sudėtyje yra mažiausias pusfabrikačių kiekis ir maksimalus natūralių produktų kiekis, pirmoje eilėje daržovių ir vaisių, tiesiogiai susijęs su sveikatos stiprinimu ir susirgimų profilaktika“.

Katz ir Meller išsiaiškino, jog kol žmogus vartoja minimalų pusfabrikačių kiekį, tai, kokios dietos jis prisilaiko, praktiškai neturi jokios reikšmės: dieta su žemu riebalų kiekiu, vegetariška ir viduržemio dietos parodė vienodai gerus rezultatus. Ir net paleo dieta, kurios pagrindas yra mėsos vartojimas yra visiškai gera.

reklama

Tyrimo autorių nuomone, egzistuoja masė duomenų, patvirtinančių mėsos naudą, kadangi „gyvulinės kilmės maistas yra galutinis arba tiesioginis gryno augalinės kilmės maisto produktas: gyvulių mėsos ir pieno sudėtis sąlygojami jų dieta tuo pačiu lygmeniu kaip ir mūsų organizmo būsena“.

Gali būti tai paaiškinama tuo, jog karvės besimaitinančios žole pievose, duoda kur kas geresnio lipidinio profilio mėsą ir pieną, nei karvės, išaugintos pramoninėmis sąlygomis.

Tuo metu, kol stambūs gamintojai pergyvena sunkius laikus, – šviežios produkcijos, išaugintos vietinių fermerių, pardavimai auga tokiais tempais, kurie verčia pavydėti stambių kompanijų generalinius direktorius.

Neseniai JAV žemės ūkio Ministerija paskelbė ataskaitą, kurioje kalbama, jog dabar šalyje veikia 8 268 žemės ūkio produkcijos turgūs – tai 180% daugiau, nei 2006-aisiais. Be to, egzistuoja regioniniai produktų centrai, kuriuos žemės ūkio Ministerija vadina „įmonėmis surenkančiomis vietinės gamybos maisto produkciją, sudarančiomis sąlygas patenkinti didmenininkų, pardavėjų, institutų ir net atskirų pirkėjų poreikius“.

Tai savotiški tarpininkai, galintys pervežti šviežius maisto produktus iš vietinių fermų iki parduotuvių prekystalių, kad pirkėjams netektų važiuoti nustatytu laiku į žemės ūkio turgavietę ieškant šviežių žalumynų. Kaip praneša žemės ūkio Ministerija, nuo 2007-ųjų tokių maisto produktų centrų (hub) skaičius išaugo 280%.

Galiausiai, yra dar mokyklos – ilgą laiką vyraujančias pozicijas ten užimdavo stambūs pusfabrikačių gamintojai – kur maži vartotojai įsisavina maisto įpročius, prieš jiems tampant suaugusiais dirbančiaisiais. Žemės ūkio Ministerijos duomenimis, nuo 2007-ųjų iki 2012-ųjų mokyklinių apygardų skaičius, kur veikia mokyklų bendradarbiavimo su fermerių ūkiais programos, išaugo daugiau virš 400%.

Ilgus dešimtmečius frazė „amerikietiška virtuvė“ buvo oksimoronu, kažkuria prasme liūdnu juokeliu. Daugybė kompanijų uždirbo milijardus dolerių įpratinusios amerikiečius prie pusfabrikačių ir „šiukšlinio maisto“. Tačiau, panašu, kad ši epocha jau artėja prie savo pabaigos.

Tom Philipott, „Mother Jones“, JAV