Nužudytos moters sūnus prieš eutanaziją

2012 balandį Godeliva de Trojer (Godelieva De Troyer) mirė nuo mirtinos injekcijos Belgijoje po savo pačios prašymo numarinti ją „dėl neišgydomos depresijos“. Jos sūnus Tomas Mortjeras (Tom Mortier) sužinojo apie tai tiktai sekančią dieną, kai jam paskambino iš morgo ir pasakė atvažiuoti pasiimti kūno. Sūnus buvo absoliučiai šokiruotas ir traumuotas, jo paties žodžiais tariant.

Mortjeras paaiškino, kad gyveno atskirai ir nežinojo, kad motina kenčia šitokią depresiją. Prieš priimdama sprendimą nusižudyti eutanazijos būdu, ji paprašė gydytojų nesusisiekti su jos vaikais.

reklama

Dabar Mortjeras perdavė motinos bylą į Europos žmogaus teisių teismą, kadangi įsitikinęs, jog medikų taisyklės visiškai negerbia artimųjų jausmų. Kaip perdavė agentūra Telegraph, jis taip pat teigia, kad mažiausiai du ekspertai iš visų, kurie ištyrė motiną, nesutiko, jog jos depresija neišgydoma.

„Jei susuktų filmą apie tai, kas vyksta. – teigia jis. – žmonės tuo paprasčiausiai nepatikėtų. Tačiau tokia Belgijos realybė. Negalima suteikti gydytojams teisės ar teisėtos galimybės daryti kam nors mirtinas injekcijas. Juo labiau negalima marinti žmonių su psichinėmis problemomis ar pagyvenusių, pavargusių nuo gyvenimo. Tai žmonės, kuriems reikia teikti pagalbą“.

Eutanazijos šalininkas Džilas Dženikotas (Gilles Genicot), kuris taip pat yra ir juristas, ir „Eutanazijos kontrolės bei vertinimo komisijos“: pirmininkas, gina Belgijos įstatymą „Nužudymas iš užuojautos“. Jis teigia: „Įstatymas leidžia žmonėms palaukti, tarkime, dukters ar anūkės gimtadienio ir pasirinkti, ką ten pakviesti. Jie gali išgerti bokalą šampano, pasiklausyti muzikos. Niekas nevyksta automatiškai. Tai užima daug laiko ir anaiptol ne visi prašymai dėl eutanazijos išpildomi“.

Neįtikėtina, bet jis visiškai atmetė Mortjero bylą kaip „ne tai, dėl ko mes iš tikrųjų šiuo metu turėtume rūpintis“.

reklama

Štai šiek tiek detalesnė informacija:

Gydytojas, kuris atliko Mortijero motinai eutanaziją – tai profesorius Vimas Distelmansas (Wim Distelmans), onkologas, charizmatiškas teisės pasirinkti mirtį „nepakeliamų kančių“ atveju gynėjas. Belgijoje jis pakankamai įžymus. Jis keliauja po šalį, dažniausiai būna apsirengęs džinsais ir polo marškinėliais ir juokaujama forma pasakoja apie tai, kaip reikia prašyti eutanazijos. Manoma, kad jis atliko eutanaziją ne mažiau kaip 1000 žmonių.

Praėjusiais metais jis buvo sukritikuotas po to, kai organizavo turą į Osvencimo koncentracijos stovyklą Lenkijoje, kurią aprašė bukletuose kaip „įkvepiančią vietą“, kurioje lengva svarstyti klausimus apie eutanaziją. Jis teigė, kad ši stovykla buvo „puikiu žeminančio pasitraukimo iš šio pasaulio simboliu“.

Daktaras Distelmansas atsisakė komentuoti straipsnį leidinyje Telegraph. Tačiau jis veikia neprieštaraudamas belgiškiems įstatymams, pirmą kartą patvirtintiems 2002 metais. Pagal juos suaugę žmonės gali būti užmušti mirtina injekcija, jei patiria „nepakeliamas psichologines kančias“.

Ponas Mortijeras mėgina pateikti savo motinos bylą Strasbūro teismui kaip susijusią su neatimama teise į gyvenimą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių konvencija. Jis tikisi, kad bent jau prasidės debatai jo šalyje ir pavyks išvengti aplaidumo ir nerūpestingumo atvejų, kurių pasitaiko įgyvendinant egzistuojančias numarinimo taisykles.

Sprendimas pritarti 8 tūkstančiams eutanazijos atvejų, kurių būta per pastaruosius 12 metų, svarstomas „Eutanazijos kontrolės ir vertinimo komisijoje“, kurią sudaro 16 narių. Tokie kritikai kaip Mortijeras argumentuoja, kad ši komisija, kuriai pirmininkauja daktaras Distelmansas, sudaryta vien tik iš eutanazijos šalininkų.

www