"Mes plušame nemokamai". Kaip ukrainiečius Baltijos šalyse parduoda į vergovę

Darbininkai, archyvinė nuotrauka

Didelė dalis darbingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų persikėlė į Vakarų Europą, o Baltijos valstybės susidūrė su didžiuliu darbo jėgos trūkumu

Pabėgėliai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų nenori važiuoti ten, kur nelabai jų ir laukia: per didelis kultūrinis skirtumas. Visai kas kita — artimi pagal mentalitetą ukrainiečiai. Tačiau darbininkus iš Ukrainos dažnai apgauna, o kartais net parduoda į vergovę. Kaip tai vyksta — pasakoja  Vladimiras Veretennikovas  RIA Novosti.

"Daugiau pigios darbo jėgos"

Neseniai Estijoje buvo paskelbta statistika: nelegalių darbuotojų skaičius praėjusiais metais padidėjo du su puse karto. Ir daugiausia — ukrainiečių sąskaita. Dabar Estijoje migracijos kvota tesiekia 0,1% šalies gyventojų per metus. Estijos parlamento deputatas Martinas Repinskis lygina tai su alkoholio apribojimu: "Vis vien veš. Reikia organizuoti taip, kad viską būtų galima daryti legaliai — ir būtų nepelninga naudoti kitokias schemas. Darbdaviai daug kartų tai siūlė. Nereikia bijoti keisti įstatymus".

reklama

Jis remiasi asmenine patirtimi — kasmet į jo ūkį atvyksta sezono darbuotojai iš Ukrainos. "Yra darbų tipai, kur reikalinga daug žmonių vienam ar dviem mėnesiams, — pavyzdžiui, braškių rinkimas. Estijoje nėra reikalingo darbuotojų skaičiaus derliaus nuėmimo metu, tačiau yra galimybė atvežti laikinų žmonių iš Ukrainos, Baltarusijos. Aš už tai, kad oficialiai galima būtų atsivežti daugiau pigios darbo jėgos kai kuriose ekonomikos srityse", — sako deputatas.

Daugelis sezoninių darbuotojų iš Ukrainos atvyksta į užsienį beviziu režimu kaip turistai. Jie gali būti deportuoti bet kada — teisėsaugos pareigūnai dažnai atlieka patikrinimus ir nustato asmenis be oficialaus leidimo dirbti. Ukrainiečiai neretai bando apsimesti ES šalių piliečiais, manydami, kad taip jiems gresia mažesni nemalonumai. Paskutinis atvejis: Latvijos pasieniečiai su Valstybinės darbo inspekcijos pagalba sugavo vienuolika nelegaliai dirbančių, kurie dirbo vienoje iš bendrovių Kekavos rajone. Jie teigė esą Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai, tačiau jų tapatybės kortelės buvo suklastotos. Iš tikrųjų tai buvo aštuoni ukrainiečiai ir trys moldavai.

Mokėjo dešimt kartų mažiau

Ypač daug ukrainiečių Lietuvoje — tik praėjusiais metais buvo išduota 34,5 tūkstančių darbo vizų ar leidimų gyventi, esant darbo vietai. Maždaug 20 tūkstančių — Ukrainos piliečiai.

Pasak pačių ukrainiečių, Lietuva traukia tuo, kad, jei jų tėvynėje vidutinis atlyginimas į rankas — 250 eurų, tai Baltijos respublikoje — daugiau nei 600 eurų. "Tai visai neblogai darbo jėgos trūkumo šalyje fone, jie čia kuria produkciją ir moka mokesčius", — pabrėžia Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Tačiau ne viskas vyksta taip sklandžiai. Visų pirma, vietiniai gyventojai skundžiasi, kad jiems dabar sunku rasti darbą, nes atvykėliai dempinguoja. Antra, pačius darbuotojus negailestingai apgaudinėja. Pernai portalas 15min.lt paskelbė tyrimo rezultatus. Suvirintojas iš Krivoyj Rog Olegas Tsoma papasakojo, kaip jis buvo apgautas metalurgijos gamykloje Klaipėdoje: jam mokėjo dešimt kartų mažiau nei buvo žadėta — 20 eurų per savaitę, ir tai ne visada.

reklama

Portalas 15min.lt nustatė, kad Lietuvoje organizuotas visas tinklas, skirtas darbininkams iš Ukrainos apgauti — tarpininkai pasisavina jų darbo užmokestį, palikdami aukoms tik apgailėtinus trupinius. Lietuvos žurnalistai nustatė, kad Tsomą ir jo draugus įdarbino  firma "Bimater", registruota Plungėje. Jos vadovas Marius Urbonas pareiškė, kad uždarė verslą. Tačiau žurnalistai sužinojo, kad iš tikrųjų jis Klaipėdoje įregistravo naują įmonę "Perela".

Apgavo darbdaviai ir statybininką iš Vakarų Ukrainos Aleksandrą Charčenko. "Mes plušėjome Vilniuje keturis mėnesius, remontavome namą. Mums davė tik po 30 eurų per savaitę, bet nuolat buvome šeriami pažadais, kad pinigai tojau bus sumokėti. Mūsų šeima Ukrainoje nuolat domėjosi, kodėl mes nesiunčiame pinigų. Ukrainoje liko mano žmona su vaikais", — papasakojo Charčenko. Galų gale darbdavys dingo, taip ir nesumokėjęs.

Prekybos žmonėmis tinklas

Neseniai "Lietuvos rytas" paskelbė interviu su Poltavos gyventoju Vladimiru, kuris įsidarbino  Vilniuje vairuotoju. Jis buvo apgyvendintas pakraštyje ir už kambarį, kuriuo jis dalijosi su keletu kitų ukrainiečių, mokėjo iki 10 eurų per parą. Bendrovėje pažadėjo, kad mažai apmokama stažuotė tęsis tik mėnesį, bet apgavo. Keletą mėnesių Vladimiras, dirbantis nuo ryto iki vakaro, buvo laikomas "stažuotoju", kuris per mėnesį gavo tik 200 eurų, tai yra tiek, kiek jo gimtojoje Poltavoje. Be to, vairuotojas buvo visiškai atsakingas už avarinės būklės mašiną, į kurią jį pasodino, — vertė mokėti už remontą iš savo lėšomis.

Ir praeitą rudenį Lietuvos pasieniečiai kartu su kolegomis iš kitų šalių aptiko tarptautinį prekybos žmonėmis tinklą: žmones rengėsi išvežti iš Didžiosios Britanijos priverstiniems darbams vergiškomis sąlygomis. Sulaikyti trys Lietuvos ir vienas Ukrainos pilietis nuo 41 iki 50 metų amžiaus. Organizatorius — ukrainietis, Lietuvos piliečiai padėjo jam siųsti žmones į užsienį.

Sienos apsaugos pareigūnai apieškojo gyvenamąsiais ir negyvenamąsias patalpas, priklausančias sulaikytiesiems, — Šiaulių ir Mažeikių rajonuose. Aptiko aštuonis nelegalius darbininkus  Ukrainos.