Kodėl Pribaltika - JAV provincija

Baltijos šalyse ruošiamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimui su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais. Tam, kad kažkaip retušuoti faktą, kad Amerikos lyderis Pribaltikos kolegas priima urmu, artėjančią audienciją pavadino Baltijos viršūnių susitikimu. Tačiau politinis korektiškumas nepaneigia to, kad Pribaltika yra tik tolima JAV užjūrio provincija, o Vašingtono santykiai su Baltijos šalimis yra pagrįsti "suzerenio-vasalo" modeliu.

Nuo "nepriklausomybės atkūrimo" momento Amerika vaidino ypatingą vaidmenį Baltijos šalims. Lietuva, Latvija ir Estija šį vaidmenį įsirašė savo juridiniuose dokumentuose.

Pavyzdžiui, 1995 metais Seime priimtoje pirmojoje Latvijos užsienio politikos koncepcijoje kaip pagrindinė užsienio politikos kryptis buvo įvardintas Latvijos įstojimas į ES ir NATO, gyliai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis. Be to, nuostata dėl "gilaus bendradarbiavimo" migruota į visas tolesnes užsienio politikos koncepcijas, transatlantinės partnerystės su JAV punktas visada buvo įtraukta į visas visų Latvijos vyriausybių programas.

Estijos nacionalinio saugumo koncepcijoje smulkiai aprašyti dvišaliai santykiai tik su dviem šalimis: JAV ir Rusija. Rusija yra pristatoma kaip kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, o apie JAV pasakyta, kad Estijos tikslas yra stiprinti transatlantinius ryšius su Amerika.

Galiausiai visose Baltijos šalių užsienio politikos dokumentuose NATO yra pirmoje vietoje. Šiaurės Atlanto sąjunga Lietuvai, Latvijai ir Estijai yra pirmesnė ES atžvilgiu. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į NATO "nedubliuojantį vaidmenį" užtikrinant Baltijos valstybių saugumą. Šis momentas reiškia, kad Baltijos šalys sutiko patikėti savo gynybą tik Šiaurės Atlanto aljansui, tai yra, jos nepripažįsta jokios "ES kariuomenės" ir orientuojamos išimtinai į JAV vadovaujamą karinę ir politinę sąjungą.

reklama

Taigi Baltijos valstybių priklausomybė nuo Amerikos įforminta juridiškai ir visa Lietuvos, Latvijos ir Estijos pilno pavaldumo amerikiečiams politika grindžiama jų doktrininiais dokumentais.

Pavyzdžiui, punktuose apie "sąjungininkės pareigą" NATO, Baltijos valstybės dar iki įstojimo į aljansą pritarė bombardavimams Jugoslavijoje, amerikiečių invazijoms Afganistane ir Irake. Net siuntė ten kovoti savo kareivius - demonstravo neryžtingai Vakarų Europai, kaip reikia palaikyti Ameriką.

Tokios aukos, kurios Vilnius, Ryga ir Talinas nebūtų padarę amerikiečių sąjungininkų labui, nėra. 2013 m. trys Baltijos valstybės vienu ypu palaikė Vašingtono ketinimą bombarduoti Siriją be JT Saugumo Tarybos mandato.

Chalujiška maniera,su kuria Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai išreiškė šią paramą, kalba pati už save. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: "Mes vertiname aktyvų Jungtinių Valstijų vaidmenį, mes negalime likti nuošaly". Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius: "Smūgis Sirijai - tai adekvatu, JT sutikimas nereikalingas".

O ką jau bekalbėti apie pasiruošimą pažeidinėti tarptautinę teisę, jei Baltijos šalys dėl to , kad įtiktų amerikiečiams pasiruošę pažeidinėti savo įstatymus? Vien tai, kad Lietuvoje yra vienas slaptas CŽV kalėjimas! Arba už kapeikas parduota Mažeikių naftos perdirbimo įmonė amerikiečiams.

Šuniška Baltijos šalių ištikimybė JAV paremta tuo, kad Baltijos šalių politikai iš kart po nepriklausomybės atgavimo iš karto ją išmainė į išorinį Amerikos valdymą ir tapo visiškai kontroliuojamos kuratorių iš Vašingtono.

1990-aisiais metais Pabaltijis buvo užtvindytas ekspatų - importinių specialistų iš JAV, kurie "pertvarkė" Lietuvą, Latviją ir Estiją pagal save. Jie tvirtai įsitaisė finansų sistemoje, armijoje ir specialiose tarnybose.

Didžiausiu užjūrio kadrų importo pasireiškimu tapo amerikoniški prezidentai Pribaltikai: JAV pilietis Toomas Hendrik Ilves, kuris pirmą kartą koją į Estijos žemę įkėlė budamas 41 metų, Kanados pilietė Vaira Vike-Freiberga, kuri pridavė Kanados pasą vieną dieną prieš Seimui išrinkus ją Latvijos prezidente, JAV pilietis Valdas Adamkus, atsisakęs amerikoniškos pilietybės penkias dienas iki Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracijos. Jie padarė aukščiausiais valdžios organais šalyse JAV ambasadas, pastatė Amerikos interesus aulščiau Estijos, Latvijos ir Lietuvos interesų ir sukūrė šventą "sąjungininko pereigos" prieš Jungtines Valstijas kultą - "poniatkes", kuriomis yra pagrįsta Pribaltikos užsienio politika.

reklama

Net ir dabar, kai domėjimasis Rytų Europos šalimis Vašingtone krenta ir Pribaltikos valdymo vadžios perduodamos Europos Sąjungai, Amerikos įtakos mastai Pribaltikos gyvenimui yra stulbinantys.

Paskutinis pavyzdys: ryšium su skandalu Latvijos bankų sektoriuje, prieš dvi savaites respublikoje lankėsi JAV finansų ministerijos kovos su terorizmu sekretoriaus pavaduotojas Marshall Billingsley. Amerikos valdininkas susitiko su Latvijos finansų ministru Dana Reizniece-Ozola ir pranešė, kad Latvijos bankų sektoriuje išlieka didelės rizikos, todėl vyriausybė turėtų pakeisti rizikingą verslo modelį ir bankai turėtų baigti savo neįtinkančią veiklą.

Latvijos finansų ministerija nuolankiai sutiko: Latviją solidari su JAV dėl verslo modelio pakeitimo klausimo ir planuoja netrukus imtis abejotinų bankų.

Šis ir daugelis kitų pavyzdžių rodo, kad Vašingtono santykiai su Baltijos šalimis yra sukurti vadovaujantis siuzereno - vasalo modeliu, o Pribaltika yra tolima užjūrio JAV provincija.

Baltijos šalių politikai tiek nevertina valstybinio suvereniteto, kad jei amerikoški "vyresni broliai" pasiūlytu jiems atsisakyti nepriklausomybės oficialiai ir paskelbti Lietuvą, Latviją ir Estiją JAV valstijomis, jie tą sutiktu padaryti net negalvodami. Galų gale juk nėra nieko kas neįmanoma - yra juk Prancūzijos sudėtyje užjūrio departamentų Indijos vandenyne ir Pietų Amerikoje. Ir JAV turėtų užjūrio valstijas prie Baltijos jūros. Pribaltikos lyderiams Vašingtonui užtektu pirštu pamasinti, ypač jei šie lyderiai - JAV piliečiai.

Bet Vašingtonas per ketvirtį amžiaus taip ir nepamasino. Amerikai savo sudėtyje elgetiška išmirštanti žemė su išsilakstančiais gyventojais reikalinga ne daugiau nei Rusijai. To labiau, kad pareigą paremti Baltijos šalis finansiškai amerikiečiai naudingai numetė ant europiečių pečių.

Pribaltika domina Ameriką tik tuo, kad ji ribojasi su Rusija, todėl šis regionas pirmiausia domina Vašingtono rusofobijos vanagus, apsėstus Rusijos "izolivimo" idėja. Pagrindinis Pribaltikos "advokatas" Amerikos isteblišmente - žinomas dėl savo neapykantos Rusijai senatorius Johnas Mccainąs, per turne į Baltijos šalis prieš keletą metų buvo sutiktas kaip JAV prezidentas.

Didžiausias Baltijos analitinis tyrimas JAV pastaraisiais metais - tai karinis-strateginis "įdėjų fabriko" RAND Corporation žaidimas apie tai, per kiek valandų Rusijos kariuomenė okupuotu Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Aktyviausi Amerikos NVO, dirbančios Baltijos šalyse: Nacionalinis demokratijos fondas (NED), Prezidentinis fondas ir Ronald Reagan institutas, Atlanto Taryba ir George Soros struktūros - dažniausia nutaikytos į vis tą pačią Rusiją. Jos užsiima Pribaltika, tačiau jiems reikalingas jų rytinis kaimynas.

Patys Pribaltikos lyderiai jau seniai suprato, kad pritraukti užsienio šeimininko dėmesį, jie gali tik su Rusija. Todėl Rusija, be abejo, bus pagrindinė, jei ne vienintelė tema Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikime su Donaldu Trumpu. Jei ne būtu Rusijos, Vašingtone taip niekas ir neprisimintu apie tolimų Amerikos vasalų egzistavimą.