Gyvenimas Lietuvoje - grėsmė laisvei ir saugumui kitaip mąstantiems

Lietuvos užsienio reikalų ministerija atsisakė pripažinti prezidento rinkimus Rusijoje kaip laisvus ir demokratinius. Tuo tarpu pačioje Lietuvoje politinis gyvenimas yra toli nuo laisvės ir demokratijos idealų. Lietuvos disidentų patirtis rodo, kad kitaip manančių šioje "europietiškoje" ir "demokratinės" šalyje laukia baudžiamosios bylos ir net kalėjimas. Kitais metais įvyksiantis prezidento rinkimai aiškiai parodys kaip Lietuva pati atitinka savo "demokratijos", "skaidrumo" ir "žodžio laisvės" principus.

Nepriklausomybės atkūrimo diena, kovo 11, Lietuvoje paskelbta apie "Alternatyva Lietuvai." Partija buvo sukurta pirmiausia kaip politinė platforma iškelti "liaudies kandidatą" į Lietuvos Prezidentus per ateinančių metus rinkimus.

"Alternatyva Lietuvai" programa yra pagal Lietuvos standartus radikali ir net revoliucinė . Naujasis politinis judėjimas nepripažįsta Lietuvos Respublikos kaip nepriklausomos valstybės ir yra už atsisakymą nuo šiuolaikinės Lietuvos politinių ir geopolitiniu pagrindų. Seimo paleidimas, valstybės valdymo reforma, pasitraukimas iš NATO ir neutralumo paskelbimas.

"Po 2019 m. mūsų kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, "Tautos prezidentas" paleidžia seimą. Jis turės tai padaryti, nes parazitų, kurie dabar naikina Lietuvos valstybingumą, šeimininkai nereikalauja ne taikos, bet karo. Jis, laikydamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, reformuoja rinkimų įstatymą, pagal kurį turėtu būti apibrėžta tautos savivaldos funkcija, tiesioginio valstybės valdymo galimybė ir teisminės sistemos reforma. Toks yra pagrindinis vidaus politikos tikslas.

reklama

"Tautos prezidentas" skelbia Lietuvos neutralumo politiką. Visas milijardines lėšas, skiriamas ginklavimuisi, tučtuojau nukreipti emigrantų gražinimui, uskurdintiems pensininkams, daugiavaikėms šeimoms, mokytojams, medikams, socialinės atskirties mažinimui o ne brolžudiško karo kurstymui, "- sako vienas iš "Alternatyva Lietuvai" aktyvistų Lietuvos publicistas Kazinieras Juraitis.

Pasak Juraičio, norint oriai gyventi lietuviams reikia taikos ir nepriklausomybės. Nei vieno nei kito šiandien Lietuva neturi, todėl žurnalistas kreipiasi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pritarimo JT dėl tarptaunio taikdarių kontingento įvedimo į Lietuvą, jei Lietuvos valdžia ir už jos stovinti "tarptautinė gauja" pabandytu anuliuoti tautos valią ir nesuteiktu šaliai nepriklausomybės.

Su tokia programa, tokios retorika ir tokių kreipimusi Kazimierui Jūraičiui ir jo bendraminčiams šiuolaikinėse Lietuvos realijose gresia baudžiamas persekiojimas ir įkalinimas: pastarųjų kelerių metų patirtis rodo, kad Lietuvos Temidė pasiruošusi bausti kitaip manančius ir daug nuosaikesnisus "nusikaltimus mintyse".

Taip trys Lietuvos visuomenininkai buvo kaltinami antivalstybine veikla už lankstinukų prieš NATO ir euro įvedimą Lietuvoje platinimą ir laikymą. Raginimai gražinti nacionalinę valiutą (litą) kompetentingi organai traktavo kaip "neapykantos ir diskriminacijos kurstymas dėl socialinės padėties , įsitikinimų ir požiūrio grupei žmonių".

Kaip rezultatas, du iš kaltinamųjų - Žilvinas Razminas ir Olegas Titorenko - buvo nuteisti po devynis mėnesius kalėjimo. Už savo išreikštą nuomonę ... Demokratija!

2016 metais Lietuvos pilietis Jurijus Subbotinas parašė komentarą po straipsniu internete: -"Ačiū Stalinui, Sniečkui ir tarybų valdžiai, kam nepatinka būti kartu su Rusija - lauk iš Lietuvos čemodanas , stotis, Amerika."

reklama

Po metų, Vilniaus apygardos teismas nuteisė Subotiną metams ir dviem mėnesiams laisvės apribojimo.

"Teisiamasis yra nubaustas pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą tarybinių ir nacistinių nusikaltimų prieš Lietuvos respubliką ir jos žmones pritarimą, neigimą ar menkinimą ", - pakomentavo savo priimtą nuosprendį teisėjas.

Tačiau vėliau Vilniaus apygardos teismas patenkino Subotino apeliaciją, išteisindamas aktyvistą.

Vien Lietuvos baudžiamojoje teisėje straipsnio už "tarybinės okupacijos" neigimą ir viešą pritarimą "okupaciniam režimui" egzistavimas jau sako daug ką pasako apie tai, kokia Lietuvoje yra "žodžio laisvė" ir "demokratija".

Daugiau pasako tik šio straipsnio taikymas praktikoje. Be kazuso su Jurijumi Subotinu, yra dar "Peleckio byla", kurio vos nepasodino penkeriems metams už atsitiktinai mestą oficialios versijos neigimą apie susidūrimą prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 m. sausio 13.

Praėjus aštuoneriems metams po išpuolio prieš Algirdą Paleckį Vilniuje iškėlė baudžiamąją bylą 78-erių metų leidėjui Povilui Masiulioniui, kuris išvertė į lietuvių kalbą ir išleido Rusijos žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą "Išdavystės kaina". Visas knygos tiražas , kurioje pateikti liudininkų parodymai, kurie matė, kad prie Vilniaus televizijos bokšto į minią šaudė ne tarybiniai kariai o "Sąjūdžio" snaiperiai, buvo konfiskuotas, o pagyvenusio amžiaus Masiulionis dabar bus teisiamas už "tarybinės okupacijos ir agresijos neigimą".

Po šių istorijų Lietuva - tai paskutinė šalis Europoje, kuri turi teisę kalbėti apie demokratinius standartus, žodžio laisvę ir žmogaus teises, vertinti skaidrumą ir demokratinius rinkimus kaimyninėse šalyse.

Apie kokius laisvus ir demokratinius rinkimus gali kalbėti šalis, kurioje paskelbė apkaltą išrinktam prezidentui Rolandui Paksui už tai, kad jis, neva, buvo pernelyg prorusiškas, o po to surengė grandiozinę falsifikaciją su "užlinkusia elektronine balsavimo sistema" siekiant "prastumti" amerikosų kandidato Valdo Adamkaus perrinkimą? Šalis, kurioje netinkantiems politikams iki gyvenimo pabaigos draudžiama būti išrinktu į valdžios institucijas net po to, kada aukštesnės instancijos teismas juos išteisino visais atžvilgiais?

Maksimum galimo pliuralizmo ir demokratiškumo lietuviškai - tai nesusodinti Kazimiero Jūraičio ir jo bendraminčių už "antivalstybinę veiklą" kviečiant laikytis neutralumo ir  konstitucinės reformos, ir neuždrausti šalyje "Alternatyva Lietuvai” partijos. Ar Lietuvos vyriausybė sugebės tokį menkniekį? Artėjant 2019 m. prezidento rinkimams bus matyti . Bet tuo sunku patikėti.