Grybauskaitė — KGB agentė: kaip „taršoma“ Lietuvos prezidentė

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pateko į sąrašą KGB agentų, prisipažinusių Liustravimo komisijai bendradarbiavus su tarybinėmis specialiosiomis tarnybomis. Informacija apie Grybauskaitę ir kitus agentus buvo užslaptinta, tačiau vyriausiasis laikraščio „Respublika“ redaktorius tvirtina, jog jam pavyko susipažinti su sąrašu atgailaujančių „bildukų“. Naujiena, jog „raudonoji Dalia“ bendradarbiavo su KGB , ne pirmoji Lietuvos prezidentę kompromituojanti informacija, pasirodžiusi pastaruoju metu. Baigiantis prezidentavimui, ponia Dalia tapo nuosekliai „taršoma“.

Laikraštis „Respublika“ išspausdino pirmąją dalį sąrašo asmenų, bendradarbiavusių su Lietuvos TSR KGB (VSK), — jame 1589 pavardės. 1990-ųjų metų pradžioje šie žmonės nuoširdžiai atgailavo Valstybinei Lietuvos liustravimo komisijai, jog turėjo ryšių su tarybiniais čekistais, tad sulaukė Komisijos garantijos, jog informacija apie jų, kaip skundikų, veiklą bus užslaptinta ir niekada nepasieks elektorato.

2015 m. Lietuvos Seimas priėmė nutarimą užslaptinti Liustracijos komisijos sąrašą 75 metams. Daugelis gandų teigia, jog tai buvo padaryta todėl, kad šiame sąraše apstu pavardžių Lietuvos Seimo narių, teisėjų, ministerijų, jėgos struktūrų darbuotojų ir (baisu pagalvoti!) net prezidentūroje įsikūrusių patriotų.

Ir štai dabar vyriausiasis redaktorius ir „Respublikos“ savininkas Vitas Tomkus tvirtina, jog jam pavyko pasiekti tą slaptą sąrašą, ir jis pasiruošęs pateikti Lietuvos visuomenei visus prisipažinusius bendradabiavus su tarybinėmis specialiosiomis struktūromis.

Iš tos sąrašo dalies, kuri buvo išspausdinta, galima daryti išvadą, kad KGB agentais darbavosi beveik visas dabar valdžioje tupintis elitas.

Fotoreprodukcija iš „Respublikos“ laikraščio

reklama

„Respublikos“ puslapiuose puikuojasi „tautos tėvas“ Vytautas Landsbergis ir jo tėvas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, buvęs prezidentas Valdas Adamkus, dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvę premjerai Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius, dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, buvę krašto apsaugos ministrai Rasa Juknevičienė ir Juozas Olekas, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė bei dar kai kurie ministrai ir deputatai.

Vitui Tomkui (kurio pavardė taip pat yra agentų sąraše) už šio sąrašo paviešinimą gresia baudžiamoji byla kaip pažeidusiam valstybinės paslapties straipsnį. Tačiau tuo atveju, jei Lietuvos valdžia iškels jam baudžamąją bylą, taps galutinai aišku, kad laikraštyje išspausdinta medžiaga atskleidžia tiesą ir kad Grybauskaitė, Landsbergis, Adamkus ir visi kiti išties bendradarbiavo su KGB.

O tokios informacijos patvirtinimo Lietuvos valstybingumas neištvers. Na, jei būtų egzistavęs vienas kitas „bildukas“ – būtų galima kentėti, bet situacija visiškai kita: pasirodo, visa Lietuvos valdančioji klasė, kuri koneveikia „sovietinę okupaciją“ ir ketvirtį amžiaus naikina komunizmo pėdsakus, tarybiniais metais veikė kaip „bildukai“. Nuo tokio žinojimo netoli ir iki revoliucijos, nes ji garantuoja įteisinimo krizę.

Todėl paprasčiau eiti kitu keliu: paskelbti, jog laikraščio „Respublika“ informacija – „geltono leidinio“ liguista fantazija ir jokio atgailavusių KGB agentų sąrašo jos leidėjas niekada nematė. Juolab, visa tai gali pasireikšti kaip tiesa: jokių dokumentinių įrodymų, kad laikraštyje paminėti žmonės – ne savavališkai paminėtų pavardžių ir vardų rinkinys, o Lietuvos valstybinės komisijos užslaptintas sąrašas, „Respublika“ nepateikia.

Bet net tuo atveju, jei Vito Tomkaus informacija bus pripažinta prieštaraujančia tiesai, vis tiek ji suvaidins informacinio smūgio Daliai Grybauskaitei vaidmenį.

Lietuvos prezidentė jau nuo pat metų pradžios tapo savo šalyje informacinių atakų objektu. Artėjant prezidentavimo finišui smūgius Grybauskaitė patiria vieną po kito.

Pirmiausia prezidentė atsidūrė nepatogioje padėtyje dėl ginčo su premjeru Saulium Skverneliu santykių su Rusija klausimu. Skvernelis pasisakė už politinio dialogo su Rusija atnaujinimą aukščiausiame lygyje ir pasiūlė reanimuoti Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos veiklą. Atsakydama, Grybauskaitė apkaltino vyriausybės vadovą neatsakingumu ir pareiškė, kad „su šia šalimi“ (t.y. su Rusija) negali būti jokių normalių santykių.

Saulius Skvernelis ir Dalia Grybauskaitė / Šaltinis: regnum.ru

Tada informacinė BNS agentūra užsakė visuomenės apklausą santykių su Rusija klausimu. Ir absoliuti dauguma lietuvių palaikė Skvernelį jo konflikte su Grybauskaite. Sociologų duomenimis, 52 proc. Lietuvos piliečių pasisakė už Vilniaus ir Maskvos dialogo atkūrimą. Dar 22 proc. respondentų nebuvo apsisprendę.

Atsižvelgiant į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje buvo isteriškai klykiama apie „rusų grėsmę“ ir „Kremliaus agentus“, reiškia, jog dauguma neapsisprendusių greičiausiai taip pat palaiko tarpvyriausybinės komisijos veiklos atkūrimą. Tai yra iki trijų ketvirtadalių lietuvių pasisako už santykių su Rusija normalizavimą.

reklama

Tai — skaudus smūgis Daliai Grybauskaitei: tauta nepalaiko jos maniakinio siekio tęsti antirusišką politiką ir iki galo kovoti su rytų kaimynu.

Antrąjį smūgį sudavė buvęs URM vadovas Antanas Valionis. Jis išleido savo memuarų knygą „Politinės sūpuoklės“, kurioje papasakojo kaip Lietuva apgavo Latviją SGD terminalo klausimu.

Regioninis suskystintų gamtinių dujų terminalas turėjo būti pastatytas netoli Rygos, ir Lietuvos bei Latvijos vadovai sutarė, jog kartu stums šį projektą Europos komisijoje. Tačiau Lietuva apgavo Latviją ir pastatė savo SGD terminalą, galingumu viršijantį jos energijos poreikį. Buvo tikimasi, jog Latvija „prarys šią piliulę“, pradės pirkti iš Lietuvos suskystintas gamtines dujas, Briuselis suteiks šiam terminalui regioninį statusą ir į Vilnių ims plaukti jo išlaikymui skirti europietiški pinigai.

Tačiau taip neatsitiko. Pirkti lietuvių SGD Latvija su Estija atsisakė, terminalas Independence neįgavo regioninio statuso ir nesulaukė europietiškų pinigų, tad dabar Lietuvai tenka kloti iš savo biudžeto didžiules lėšas nuostolingo objekto išlaikymui, nesugalvojant, kaip juo atsikratyti.

SGD terminalo sumanymas — baisiau nei nusikaltimas, tai didžiulė klaida, ir kaltę dėl to buvęs ministras ir ambasadorius Latvijoje Valionis suverčia Daliai Grybauskaitei — idėjos autorei ir pagrindinei nuosavo Lietuvos SGD terminalo atsiradimo šalininkei.

Dalia Grybauskaitė 2014 m. Klaipėdoje SGD terminalo įvedimo rikiuotėn metu / Kolažas RuBaltic

O dar dalis Seimo deputatų ėmė maištauti prieš tolimesnį karinių išlaidų didinimą. Socialdemokratai paskelbė, jog 2 BVP procentų, skiriamų gynybai, visiškai pakanka šalies gynybinių pajėgumų išlaikymui. Įsipareigojimai NATO įvykdyti, formalių priežasčių nesuteikti Lietuvai pagalbos karinės agresijos atveju aljansas neturi, todėl vietoj tolimesnio karinių išlaidų didinimo geriau skirti lėšų socialinės atskirties ir nelygybės mažinimui.

Prieš keletą mėnesių nebuvo galima įsivaizduoti, jog viena iš sisteminių Lietuvos politinių jėgų išdrįs paprieštarauti ponios prezidentės „šventajai karvei“ – militarizavimui. Juk lėšų karinėms reikmėms negali būti skiriama per daug, o tas, kuris mano kitaip, – Kremliaus agentas! O dabar Lietuvos Seimo deputatai visiškai priartėjo prie tvirtinimo, kad gyventojų skurdo, nelygybės ir emigracijos iš šalies augimas tampriai siejasi su valstybės vadovės pozicija mesti visus resursus gynybinei politikai, spjaunant į socialinius klausimus.

Esant tokiai tendencijai netenka stebėtis, jog paviršiun iškilo amžinai žalia Dalios Grybauskaitės „griaučių spintos“ tema.

Grybauskaitė, baigiantis prezidentavimo kadencijai, tampa „toksine“ politike, ir ją pradedama tikslingai „taršyti“.

Apšaudomos skausmingiausios Grybauskaitės prezidentavimo pozicijos. Krizė santykiuose su Rusija, militarizavimas, SGD terminalas. Eilinis etapas — galimai ponios prezidentės atsakomybė už katastrofišką emigraciją ir Lietuvos tuštėjimą.

Lygiagrečiai su visu tuo vėl iškeliama „raudonosios Dalios“ tema. Apie agentės Magnolijos ryšį su KGB jau priminta, toliau „veikalo“ eigoje bus rikiuojamos tokios visada aktualios istorijos kaip Vilniaus TSKP mokykla, darbas TSRS ambasadoje Vašingtone 1991 metais, mokymasis Leningrado A.Ždanovo universitete bei Visuomeninių mokslų prie TSKP CK akademijoje ir taip toliau iki smulkmenų asmeniniame gyvenime.

Tapti savo didybėje figūra „bronzoje“ ir įeiti į Lietuvos istoriją iškilios valstybės veikėjos vaidmenyje D.Grybauskaitei nebus duota. „Šluba antis“ bus sutrypta dar iki jos prezidentavimo pabaigos.