Ginklu, o ne žodžiais mes Tėvynę ginam. Atėjo metas išbandyti politizuotą jaunimą?

Pagalvojau vieną mintį. Kuri ne man vienam šovė į galvą, nes yra logiška.

Lietuvoje yra politiškai aktyvaus jaunimo, kuris dalyvauja biudžetinių politinių partijų ar jų pagalbinių vaikų būrelių veikloje bei sieja savo ateitį su savivaldybių tarybų, seimo, Prezidento rinkimais, darbu ministrų politinėse komandose ir pan.

Yra jaunųjų socdemų, konservatorių, liberalų, darbiečių, tvarkiečių ir kitokių partijų jaunimo organizacijos. Šis jaunimas atlieka daug pagalbinių darbų partinėje veikloje, mokosi politinių kovų meno, ruošiasi daryti politinę karjerą viename ar kitame lygyje.

Dažnu atveju tie jaunuoliai labai mėgsta skleisti triukšmingą patriotizmą socialiniuose tinkluose, nešioti visokius simbolius ir raginti kitus tai daryti, kurstyti karingas nuotaikas, remti mūsų karius užsienyje, priekaištauti nepakankamai jų manymų karingiems ar patriotiškiems bendrapiliečiams, etc, etc.

reklama

Ir štai, mūsų visų karštai mylima Tėvynė netikėtai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.

Dėl praeities klaidingų politinio sprendimo pereiti prie išskirtinai samdomos kariuomenės modelio, kuriam, kaip paaiškėjo, mes tiesiog nesame pakankamai turtingi, Lietuvos kariuomenė pritrūko eilinių karių.

Todėl Valstybės Gynimo Tarybos sprendimu kasmet į Lietuvos kariuomenės gretas 9 mėnesiams loterijos būdu bus šaukiami 3000 18 - 26 metų jaunų vyrų.

Savanoriai šauktiniai bus priimami be loterijos. Jie, kaip ypač susipratę, yra labiausiai laukiami.

Kyla natūralus klausimas:

- ar ši proga nėra geriausias būdas partijoms išbandyti savo jaunimą, besiveržiantį valdyti Lietuvos valstybę politiniuose postuose?

Partijų vadovams viešai ir aiškiai pasakant šaukiamojo amžiaus vyriškos lyties jaunimo ir partinių organizacijų nariams, jog iš jų tikimasi, kad jie bus pirmose savanorių gretose tarp tų trijų tūkstančių vyrų, kurių šiandien reikia Lietuvos kariuomenei.

Ir kad daugiausiai perspektyvų jų partijoje turės tas, kas darbu, o ne pliauškalais įrodys, kad myli Lietuvą ir yra pasiryžęs jai tarnauti sunkią valandą. O tie jaunieji politikieriai, kurie bet kokiais pretekstais išsisuks nuo savanoriškos devynerių mėnesių tarnybos, partijoje bus laikomi apgailėtinais karjeristais, net neketinančiais aukotis vardan visuomenės, o politine veikla siekiančiais tik asmeninės gerovės.

Praėjus šaukimui kiekviena partija galėtų viešai pasigirti - kiek jos tikrųjų ir jaunųjų narių užsirašė savanoriais tarnauti Lietuvai sunkiu geopolitiniu metu. Tauta gi palygintu skaičius bei proporcija ir savo akimis išvystu - kurios partijos atstovai patriotiški darbais, o kurios - tik skambiais pliauškalais.

reklama

Manau, tai būtų labai naudinga ir rinkimų kontekste. Nes tų šešiolikos tūkstančių vaikinų, kurie bus pašaukti per tuos penkis metus tėvai ir giminės pamąstys apie tai, kodėl jų vaikas tarnauja Lietuvai, o į valdžią besiveržiantis, rinkimuose besireklamuojantis ir Lietuvą ginti raginantis papūstžandis partinis jaunikaitis - ne.

Ir kad gal geriau atiduoti savo balsą už tą, kuris sunkiu metu pats nuėjo padėti ginti Lietuvą, nei už gražiai atrodantį ir dar gražiau čiulbantį bei save labai mylintį jauną partinį karjeristą metroseksualo manieromis.

----------------
Pabaigai pasakysiu paprastai:

- mieli jaunieji politikai, ypač tie, kurie esate aktyvus socialiniuose tinkluose - nepamirškite, kad gyvenate A.Ramanausko-Greitai, A.Užkalnio, K.Smorygino, A.Jagelavičiūtės ir kitų žymiųjų trolintojų sukurtų patyčių tradicijų laikais.

Ir jeigu jūs per šaukimo metus darbais, o ne pliauškalais neįrodysite savo savanoriško pasiryžimo paaukoti vardan Lietuvos bent devynis mėnesius savo gyvenimo, tai patriotizmo ir meilės Tėvynei liniją iš savo politinės programos geriau išsibraukite patys.

Nes vos jums pradėjus pliurpti ta tema iškart susilauksite pašaipių klausimų:

"Kuriame batalione tarnavai, šnekuti? Ką veikei, moli, kai mes Tėvynei tarnavome? Kodėl neatėjai jos ginti, Valstybės Gynimo tarybos kviečiamas, tauškaliau?"

Jūs neturėsite į juos atsakymo. Tiksliau, tie, kuriuos turėsite, sukels tik dar didesnę patyčių bangą. Nes pasityčioti iš veikėjų, kurių žodžiai ir darbai taip akivaizdžiai skiriasi yra kiekvieno doro internauto pareiga. Ir labai smagus dalykas.

Žinoma, yra galimybė išsisukti ir tarnauti bei autų uostyti nepageidaujantiems jauniesiems politikams.

Tereikia užsirašyti į kokį Tolerantiško pacifistinio homoseksalizmo ir genderių įvairovės frontą, kuris propaguoja visuotinį nusiginklavimą, valstybių, lyčių ir kariuomenės panaikinimą - ir viskas.

Jūs - savo vietoje ir niekas jums nepriekaištaus, kad nėjote tarnauti Lietuvai, kai jai to reikėjo.