Mitingas šalia Lietuvos Seimo: revoliucija ar demokratija

Mitingas kovo 15-ąją, nuotrauka iš įvykio vietos

Įvykęs daugiatūkstantinis patriotų mitingas šalia Lietuvos Seimo parodė ne tik valdančiosios daugumos ir parlamentinės opozicijos kovos paaštrėjimą, bet ir didžiausios "valstiečių' frakcijos skilimą

Mitingą organizavęs žurnalistas Andrius Tapinas įvertino įvykį kaip visos Lietuvos pasipiktinimą, taip šalis parodė savo nepasitenkinimą Seimo nariais, kurie nubalsavo prieš apkaltą Mindaugui Basčiui, apkaltintam ryšiais su Rusija.

"Visa Lietuva" — tai beveik penki tūkstančiai dešiniųjų ir liberalų šalininkų, dalis kurių į mitingą atvyko užsakytais autobusais. Lietuvoje, "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, gyvena beveik 3 milijonai žmonių, kurie savo požiūrį į valdžią parodė ne įvairiuose mitinguose, o Seimo rinkimų metu 2016 metais.

Karbauskis priminė protestuotojams ir apie demokratines procedūras, priimant Seime įstatymus, ir apie Konstitucijos garantuotas taikias akcijas ir manifestacijas.

reklama

Karbauskiui oponavo ne tik protestuotojai, bet ir trijų opozicinių partijų lyderiai — socialdemokratas Gintautas Paluckas, liberalas Eugenijus Gentvilas ir jaunas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.  Pabrėžtina, kad socialdemokratai, kurie demonstratyviai paliko valdančiają koaliciją, pirmą kartą kartu su konservatoriais "sėdo į vieną valtį".

Dvi sisteminės partijos, kurios kadaise pakaitomis dalinosi valdžią Lietuvoje, susivienijo ir pareiškė, kad reikalauja išankstinių Seimo rinkimų.

Valdančioji "valstiečių" ir palikusių Palucką socialdemokratų koalicija šiandien Seime turi 68 mandatus iš 141 galimo. Nors ir mažuma, užtat stabili. Net jeigu likusios frakcijos susivienys, kas mažai tikėtina, joms vis tiek neužteks balsų paleisti Seimą ir paskelbti išankstinius rinkimus.

Taigi, "valstiečių" gretose laikas ieškoti išdavikų arba abejojančių. Matyt, vieną tokį dešinieji jau surado. Tai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris mitingo pradžioje išėjo į sceną ir pareiškė, kad jam gėda už tai, kas šiuo metu vyksta Seime.

"Pasakysiu viena, kas jus atvedė  čia, kas mus atvedė čia. Mus čia atvedė gėda. Taip. Ar man gėda? Gėda. Ar man gėda dėl Basčio? Ar man gėda dėl Pūko? Ar man gėda dėl Kildišienės? Ar man gėda dėl Skardžiaus? Aš čia atėjau dėl to, kad man irgi gėda", — kalbėjo parlamento vadovas.

Į šiuos Seimo pirmininko žodžius atkreipė dėmesį ir pasodinęs Pranckietį į šį postą Karbauskis. "Valstiečių" lyderis nesusitvardė ir čia pat mitingo metu rėžė: "Jeigu jam gėda, mes Seime renkam Seimo pirmininką, mes galim išrinkti ir kitą pirmininką, jeigu jam gėda. Jeigu jam gėda, jis turi atsistatydinti".

reklama

O jau kitą rytą Viktoras Pranckietis interviu "Lietuvos rytui" bandė sušvelninti atsiradusį skilimą savo santykiuose su Karbauskiu. Neva, lyderis — emocionalus žmogus, nesusivaldė prieš didelę minią ir leptelėjo. Pranckietis nesiruošia savo valia atsistatydinti. Į Karbauskio grasinimus dėl galimų pakartotinių rinkimų Pranckietis užsiminė, kad partijos pirmininkas nėra visa partija ar frakcija. Ne vienas Karbauskis sprendžia būti ar nebūti Pranckiečiui Seimo pirmininku.

Tačiau ši užuomina aiškiai parodė, kad Lietuvos valstiečių ir žiurių sąjungos vadovybė nėra vieninga.

Lietuvos parlamentarizmo istorijoje jau buvo panaši situacija, 2006 metais. Tada Darbo partija, vadovaujama Viktoro Uspaskicho buvo valdančiosios 2004-2008 metų Seimo koalicijos dalis. O mainais už išdavystę ir Darbo partijos skilimą Seimo pirminino vietą pažadėjo Viktorui Muntianui, dešiniajai Uspaskicho rankai. Muntianas nuvedė paskui save dalį frakcijos narių į Nacionalinio atgimimo partiją. Tačiau Seimo pirmininko kėdėje neišsėdėjo nė dviejų metų. 2008 metų pavasarį, likus pusmečiui iki naujų rinkimų, jis buvo apkaltintas kyšininkavimu ir nurašytas. Išdavikai niekam nepatinka.

Panašiai gali atsitikti ir Viktorui Pranckiečiui. Jo rankose šiuo metu ne tik "valstiečių", bet ir viso Seimo likimas. Jeigu Pranckiečio ir Karbauskio nesutarimai stiprės, tai nuo to laimės opozicija — konservatoriai, liberalai ir Palucko socialdemokratai.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, vietoj to, kad greičiau užmirštų Karbauskio ir Pranckiečio viešą barnį, nusprendė padidinti kivirčą. Viename interviu jis pritarė Karbauskiui ir pareiškė, kad jeigu Seimo pirmininkas nesugebės sutaikyti seimūnų ir suvienyti jų vardan Lietuvos klestėjimo, tai jam (Pranckiečiui — Sputnik) teks pagalvoti apie atsistatydinimą savo valia.

Teisėjos vaidmenį šioje kovoje nusprendė atlikti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Penktadienį ji paskubėjo nuraminti įsikarščiavusias galvas. Opozicijos siūlymus rengti pirmalaikius parlamento rinkimus šalies vadovė vadino "nerealiais svarstymais" ir ragino užsiimti rimtais darbais.