Lietuva prarado moralinę teisę kritikuoti BelAES

Lietuva nuslėpė incidentą įvykusį praėjusių metų pabaigoje Ignalinos AE išimant radioaktyvias atliekas. Ši naujiena sukėlė skandalą kaimyninėje Baltarusijoje, kurią Lietuva kritikuoja dėl Astravo atominės elektrinės statybos. Vilniaus reikalauja uždaryti "nesaugią atominę elektrinę" kaimyninėje šalyje, išmeta dezinformaciją apie tariamai avarijas ten įvykusias ir tuo pačiu metu slepia branduolinį incidentą savo atominėje elektrinėje - po šito Lietuvos valdžia netenka bet kokios moralinės teisės kritikuoti kažką ir reikaluti kažko.

Praėjusių metų pabaigoje, iškraunant radioaktyviąsias atliekas iš senų saugyklų Ignalinos AE ir jas perkeliant į naujas saugyklas, paaiškėjo, kad jų radioaktyvumo lygis viršija normą. Jei reaktorių atliekos būtų sudėtos į konteinerius, galėjo prasidėti branduolinė reakcija. Atliekant papildomą bandymą perkeliant radioaktyvias medžiagas, buvo nustatyta, kad šių medžiagų radiacijos lygis žymiai padidėję. Joms laikyti skirti konteineriai tam nėra tinkami.

Bet pagrindinis skandalas buvo ne pačio branduolinio incidento, o tame, kad lietuviški valdininkai ir vadovybė kelis mėnesius slėpė informaciją apie ekstremalią padėtį perkeliant branduolines atliekas.

reklama

Visuomenei pranešė ne valstybė, bet žurnalistai. Apie incidentą papasakojo Lietuvos portalas 15min.lt, paskelbęs medžiagą "apie nutylėti inicidentą Ignalinos AE: atliekant bandymus su radioaktyviomis medžiagomis įvyko nesklandumai." Leidinyje teigia, kad visa atsakomybė už incidentą tenka Lietuvos pusei: branduoliniai konteineriai, kuriuose turėjo būti saugomos atliekos buvo sukurti ir pagaminti Vokietijos bendrovės “ NUKEM Technologies”, tačiau pagrindu jų gamybai buvo paimti Lietuvos specialistų pateikti paskaičiavimai. Oficialios Lietuvos žinybos dabar turi pasiteisinti ir pateikti painius paaiškinimu, kad nieko baisaus neįvyko ir nerimauti nėra ko.

Ignalinos atominė elektrinė ryšių paslaugų vadovas Ina Daukšienė patvirtino, kad bandymo pernai gruodžio 31 metu įvko "tam tikrų nesklandumų", todėl bandymai buvo sustabdyti.

Lietuvos energetikos ministro spaudos sekretorė Aurelija Vernickaitė sakė, kad bandymų metu išaiškėjo "kai kurie proceso neapskaičiavimai". "Kaip dažnai būna tokių bandymų procese, jie atskleidė papildomą techninės įrangos veikimo tobulinimo poreikį", - sakė V.Vernickaitė.

Kalbėdami apie tai, kad atominės elektrinės incidentas buvo įslaptintas, Lietuvos valdininkai teisinasi, kad tai buvo ne visai taip: apie ji buvo pranešta tarptautiniam donorams sustabdžiusiems Ignalinos atominės elektrinės reaktorius - Europos Komisijai ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Tačiau jie niekaip nepaaiškina, kodėl Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojai nebuvo informuoti apie tai.

Tačiau Lietuva ypač didžiuojasi tuo su kokia atsakomybe ji sprendžia aplinkosaugos klausimus. Juk aplinkos apsaugos sumetimais, ji net uždarė savo atominę elektrinę - kada kitų priežasčių didžiuotis sustabdžius Ignalinos AE nėra, turi didžiuotis tuo.

Lietuvos respublika nustato aukščiausius branduolinės energetikos objektų eksploatavimo skaidrumo pasaulinius standartus, su pasididžiavimu kalba Lietuvos diplomatai. Praėjusių metų lapkritį, Lietuva nusiuntė Tarptautinei Branduolinės energetikos agentūrai notą dėl padidėjusios radioaktyviųjų medžiagų koncentracijos iš AE netoli Argajašo kaimo Čeliabinsko srityje. Atrodytų, kur Čeliabinsko sritis ir kur Lietuva. Bet ne: tai yra principo reikalas! "Mes parengėme notą ir pasiuntė ją į TATENA ryšium su incidento, kad būtu įvertintos visos aplinkybės ir būtu užtikrintas 1986 m konvencijos vykdymas dėl išankstinio pranešimo apie branduolinę avariją", - komentavo Vilniaus veiksmus Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

reklama

Tuo tarpu esant panašiai situacijai savo šalyje visų Lietuvos veikėjų principai kažkur išgaravo, o vietoj to iš jų išlindo tik tarybinis "savok," (kaušas liet.), nes jie veikė tarybinių valdininku metodu, kurie kelias dienas slėpė informaciją apie Černobylį, idant "neliūdinti Gegužės 1 dienos" šventės.

Ir ypač blogai skandalas dėl informacijos slėpimo apie Ignalinos AE atrodo oficialaus Vilniaus "kryžiaus žygio" prieš Astravo AE Baltarusijoje fone.

Trečius metus Baltarusijos AES yra diplomatinio ir informacinio karo būsenoje, kurį paskelbė Lietuva. Per šį laiką buvo ir aplinkinių gąsdinimų "antru Černobyliu", ir dedulės Landsbergio apreiškimai apie "branduolinę bombą" Lietuvos pasienyje, kuri sunaikins Vilnių, padarys netinkamu gyventi Vilniaus kraštą, užkrės Lietuvos gruntinį vandenį ir orą. Buvo įvykdytos informacinės atakos su "įmetimais" ir "feikais" apie tariamą nelaimingą atsitikimą statybvietėje Baltarusijos AES.

Lietuva kišosi į Baltarusijos vidaus reikalus ir sukūrė tandemą su Baltarusijos opozicija, kurie padėjo Vilniui su informacinių atakų organizavimu ir surengė visuomeninę akciją prieš atominę elektrinę. Dar istatymiškai buvo paskelbta, kad "BelAES" kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Draudimas pirkti Astravo AES produkciją. Bandoma suburti regioninę koaliciją ir įtikinti kaimynus boikotuoti BelAES. Ašaroti prašymai į Briuselį įtakoti Minską, taikyti sankcijas ar spaudimą, bet priversti baltarusius atsisakyti atominės elektrinės statybos.

Ir dabar pasirodo, kad Lietuva nuslėpė nuo Baltarusijos branduolinį  incidentą Ignalinos atominėje elektrinėje, esančioje už keletą kilometrų nuo Baltarusijos atominės elektrinės.

Tarpvalstybinio skandalo mastas yra aiškus. Lietuva netiki Astravo AE saugos garantijomis, kurias suteikia asmeniškai TATENA direktorius po specialaus išsamaus patikrinimo, bet ir daleidžia branduolinius incidentus savo atominėje elektrinėje. Vilnius reikalauja iš Minsko visiško skaidrumo ir tarptautinių bei Lietuvos ekspertų įsileidimo į BelAES statybvietę, ir tuo pačiu neinformuoja Minsko apie Ignalinos avarines situacijas.

Nenuostabu, kad Lietuvos ambasadorius buvo iškviestas į Baltarusijos Užsienio reikalų ministeriją, kur jis gavo notą, kurioje išreikštas susirūpinimas dėl "operatyvios informacijos apie avariją Ignalinos atominėje elektrinėje trūkumo."

Po dabartinio skandalo Lietuva praranda visą moralinę teisę kritikuoti Baltarusijos atominę elektrinę ir rodyti save esant didžia tarptautine eksperte branduolinės energijos saugoje. Prieš ko nors reikalaudami iš kitų, patys Lietuvos oficialūs asmenys turi išmokti būti atviri ir skaidrūs patys. Pasirodo, kad šiuose klausimuose jie netoli pažengė nuo Černobylio eros.