Mergikes ugdo lesbės. MENIŠKAI ugdo

Metoo, metoo – tiek riksmų , prisiminimų ir t.t. sumitusios ir nesumitusios mergelės, studentėlės dalinasi prisiminimais; o kaip dėl dabartinių tikrai mažų mergikių, dar nieko nenutuokiančių apie jokius metoo?

Tu jaunas tėvelis? Myli savo vaiką, nori, kad  jį kryptingai ugdytų meniškumo dvasia? Kur vedi savo mergytę, savo aukselį: muzikuoti, šokti ar į teatro studiją? Ten daug mergyčių, aišku, ir berniukų. Gražių, švarių, suaugėlių feromonais dar neužkrėstų  galvelių.

Ir bac! Jų ugdytoja – lesbė, bet tu to nežinai, net nenutuoki. Ir iš kur gali nutuokti?

Lietuvoje jos beveik nematomos, tiesa, dažnai asocijuojasi su senmergėmis, su feministėmis.

Po Romos kritimo naujai plintanti ideologija - krikščionybė - pasistengė su šaknimis išrauti bet kokius homoseksualumo įkalčius. Pirmą kartą homoseksualumu „nusikaltusioms„ moterims būdavo išpjaunamas klitoris, antrą kartą - suluošinamos, trečiąjį (ir paskutinį) - sudeginamos ant kuolo (1260 m. Orleano teisinė/įstatymų leidžiamoji mokykla). Chirurginė klitoridektomijos (klitorio pašalinimo) procedūra tapo gan populiariu metodu kontroliuoti moterų homoerotizmą.

Viename laiškė šv. Augustinas primena vienuolėms, kad viena kitą jos turi mylėti dvasiškai, o ne kūniškai, taip pat įspėja, kad „viena su kita gėdingai nežaistų“.

Mintis, jog moterys gali be vyro užsiiminėti seksu visiems rodėsi absurdiška. Juk ji aseksuali būtybė. 1811 m. buvo išteisintos dvi lesbianizmu apkaltintos Škotijos mergaičių pensiono meilužės, nes seksas tarp moterų teisėjams atrodė nesuvokiamas.

reklama

Daugelis vyrų savo darbuose feminisčių judėjimą siejo su moterų homoseksualumu, panašiai galvoja ir nemažai šiandieninių vyrų, jaučiančių grėsmę heteronormatyviam vyriškumo kultui..

Ir iš kur tu, jaunas tėveli, gali pajusti grėsmę savo mergytei, savo aukseliui, juk nuvedei į ugdymo įstaigą meniškai ugdyti.

20 amžiaus pirmos pusės gėjų (ir lesbiečių) padėtį taikliausiai atspindi garsusis Vokiečių įstatymo 175 paragrafas, draudžiantis seksualinius santykius tarp vyrų. Nacių protokolai rodo, kad pagal 175 paragrafą 1934 - 1944 metais buvo nubausta apie 50 tūkst. vyrų . Nacių daktarai koncentracijos stovyklose bandymus darydavo dažniausiai su homoseksualais, o kad juos būtų lengviau atskirti nuo kitų kalinių, ant uniformos jie turėdavo nešioti rausvą trikampį. Po karo siaubinga holokausto tiesa išliko, tačiau viena jos dalis - žiaurus homoseksualų persekiojimas - liko nepastebėta. Po karo šis nacių įstatymas buvo paliktas galioti, o kai kurie nacių kalinti homoseksualai buvo suimti ir pokario Vokietijos teismų sprendimu vėl įkalinti.

Lesbietes naciai dažniausiai ignoruodavo. Nacizmas vertino tik vyrų seksualumą, o moteris laikė nereikšmingu dalyku. 175 paragrafas moterų homoseksualumo nereglamentavo. Yra vos keletas raportų apie lesbiečių suėmimą ir išsiuntimą į koncentracijos stovyklas. Lesbietės viešo pripažinimo neturėjo apskritai.

Ir iš kur tu, jaunas tėveli, gali pajusti grėsmę savo mergytei, savo aukseliui, juk nuvedei į ugdymo įstaigą meniškai ugdyti.

1970 metais lesbietės vis dar buvo nematomos. Jos turėjo kur kas mažiau atvirų barų ir kitų susitikimo vietų nei gėjai.

LESBIETĖ - VYRAS BE FALO?

Sigmund Freud savo 1927 m. esė apie fetišizmą ir lesbiečių erotinį įrankį - dildo, teigė, jog lesbietė - tai moteris, pavydinti penio. Taip manė ne jis vienas. Iki šių dienų tęsiasi iki galo nepagrįsti, bet itin tradiciniu požiūriu paremti bandymai kolonizuoti lesbianizmą į falocentrizmą.

Taigi Lietuvos iškrypėlės mieliau sutinka būti vadinamos lesbėmis, o ne lesbietėmis. “Lesbė” Lietuvoje yra tas pats, kas žodis „nigeris„ juodaodžių bendruomenėse.

Pačios lesbiankos  savo bendrarūšes apibūdina skirtingai:

„Kieta moteris. Veikli, stipri moteris...su kostiumėliu ar pan... tokia moteris, kurios nori tiek vyrai, tiek moterys” , “… man lesbietė, tai protinga ir veikli moteris, kuri galėtų turėti bet kurį vyrą pasaulyje, bet ji tiesiog būna, myli ir mylisi su moterimi.”

reklama

Tad  iš kur tu, jaunas tėveli, gali pajusti grėsmę savo mergytei, savo aukseliui, juk nuvedei į ugdymo įstaigą meniškai ugdyti.

Tai kaip ją atskirt, tą, nuo normų nukrypusią?

Gal pagal žvaigždės tatuiruotę ant išorinės riešo pusės, kuri dažniausiai buvo uždengiama laikrodžiu. Tai buvo pirmasis lesbiečių bendruomenės simbolis. Drugelis - taip pat populiarus simbolis tarp lesbiankų, reiškiantis metamorfozes ar pareiškimą apie “naują gyvenimą” po seno kalėjimo.

Auskarai, ypač liežuvyje, paplitusi kūno puošyba lesbiečių tarpe ir Lietuvoje:

„Hmmm… atpažinimo? Net nežinau. Sufleruoja.... Trumpi nagai. Sidabriniai žiedai ant rodomojo piršto ar nykščio… arba ant abiejų. Rombo rašto liemenė ar megztukas. Marškinukai... nors marškinukai slidus reikalas… va, kaklaraištis truputį  aiškiau…„

Nepaisant įvairių nuomonių, jog lesbietė visų pirma yra moteris, o išvaizda nebūtinai atspindi orientaciją, tam tikrų klausimų vis tik iškyla. Buvo pastebėta, jog pasirodžius gražiai, moteriškai moteriai, didžioji dalis lesbiečių (ypač baruose) paprasčiausiai nereaguoja, numodamos ranka į „ne ten pataikiusią„ moterį.

“Kaip atpažinti… Na, yra tokie neva bendri stereotipai. Trumpi plaukai, kas, aišku, ne visais atvejais tinka. Trumpi nagai. Batai ne itin moteriški. Marškinukai, o ne palaidinė atvira iškirpte. Žiedai ne ant bevardžio piršto. Auskarai. Bet kad tų lesbiečių visokių būna. Jei moteris moteriška, rengiasi moteriškai, elgiasi moteriškai, tai nelabai ir atpažinsi. […]

… pavyzdžiui… na, aš nesu hiper moteriška, tačiau ir to tipinio stereotipo neatitinku. Nes tokių moterų susibūrimuose, manęs naujos pažįstamos ne kartą yra paklaususios, ar tu čia šiaip atėjai, ką tu čia veiki, tu per graži, kad lesbiete būtum. Neva, hetero mergaitė tarp barų pasiklydo. O ir draugai, kai jiems pasisakiau, buvo nustebę – tu juk nepanaši, kaip tu gali tokia būti. Aišku, ta visuomenės nuomonė, jie dar kitaip lesbietes įsivaizduoja, nei jos pačios vienos kitas atpažįsta.„

„Egzistuoja ne lesbietiški, o homoseksualių asmenų atpažinimo ženklai. Visa ’vaivorykštinė’ atributika. Be abejo apstu šukuosenų pavyzdžių, su kuriomis esu mačiusi tik lesbietes

Bet jei užklydus į kokį vakarėlį prieš akis slampinės kas trečia mergina baltais marškiniais ir juodomis kelnėmis ar švarkeliu, o kas antra bus su kaklaraiščiu, supraskite – papuolėte į lesbiečių vakarėlį.”

Taigi vieno kodo nėra. Lesbietės išvaizda – tai įvairių detalių derinys. Pradedant žvilgsniu, neverbaline kūno kalba ir tik paskui pereinant į drabužių, judesių ir ženklų tyrinėjimą

Tad  iš kur tu, jaunas tėveli, gali pajusti grėsmę savo mergytei, savo aukseliui, juk nuvedei į ugdymo įstaigą meniškai ugdyti.

Mokymo – ugdymo – įstaigose darbuojasi lesbiankos. Moko groti, moko vaidinti, gal dar ir šokti moko....Nepatinka man tai. Labai nepatinka.

Nenoriu, kad mano mergikę liestų lesbianka.Nenoriu.