Girtuoklių, savižudžių ir emigrantų šalis: kodėl Lietuvoje viešpatauja pesimizmas?

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad situacija šalyje blogėja. Amerikiečių sociologai tvirtina, jog lietuviai — mažiausiai linkusi teigiamas emocijas reikšti pasaulyje tauta. Nežiūrint šalies vadovybės tvirtinimų, jog ekonomika auga ir gyvenimas gerėja, Lietuvoje vyrauja socialinis pesimizmas, o jo išdava — rekordinis Europos ir pasaulio mastu alkoholizmas, savižudybės ir emigracija.

Kaip parodė praeitą mėnesį Baltijos tyrimų sociologinės kompanijos pravesti visuomenės nuomonės tyrimai, du trečdaliai lietuvių mano, kad situacija šalyje blogėja. Pesimistiškai į šiandieninę Lietuvą žvelgia 64 proc. gyventojų, ir tik 35 proc. lietuvių mano, kad reikalai šalyje gerėja.

Per pastarajį mėnesį skaičius lietuvių, manančių, kad reikalai Lietuvoje pastoviai blogėja, padidėjo trim procentais.

Tuo pačiu metu amerikiečių sociologijos institutas Gallup 142 pasaulio šalyse pravedė žmonių emocionalinės būklės tyrimus. Respondentų prašė atsakyti, ar jie patyrė praėjusią dieną 5 teigiamas ir 5 neigiamas emocijas. Neigiamos emocijos — pyktis, stresas, liūdesys, fizinis skausmas ir baimė.

Rezultatai parodė, jog lietuviai — nelaimingiausia pasaulio tauta. Kaip ir gruzinai, azerbaidžianiečiai, ukrainiečiai bei irakiečiai, lietuviai gyvenime mažiausiai patiria teigiamų emocijų.

Nežiūrint šalies vyriausybės tvirtinimų, jog ekonomika auga ir gyvenimas gerėja, Lietuvos respublikoje vyrauja socialinis pesimizmas.

Šio pesimizmo išraiška, įrodymas ir pasekmė — alkoholizmas, savižudybės ir emigracija. Šie Lietuvos rodikliai taip pat užima aukščiausias pozicijas.

reklama

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija daug metų įvardina Lietuvą labiausiai geriančia šalimi. Pasak paskutinės jos ataskaitos, praeitais metais respublikoje buvo išgerta vidutiniškai 16 litrų alkoholio vienam asmeniui. „Tai, naujausiais paskaičiavimais, verčia ją laikyti didžiausia Europos girtuole, labiausiai geriančia šalimi pasaulyje“, — šių metų gegužę pareiškė Vilniuje Pasaulio sveikatos apsaugos Europos biuro Neinfekcinių chroninių susirgimų ir sveikos gyvensenos įtvirtinimo departamento direktorius Ganden Galea.

Gauden Galea

Šiuos PSA duomenis nenoromis patvirtino ir Lietuvos valdžia.

Šalies sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai pareiškė, kad kas antras Lietuvos gyventojas — chroniškas alkoholikas.

Aurelijus Veryga

Be absoliutaus pirmavimo pasaulyje vartojant alkoholį Lietuva liūdnai garsėja ir savižudybių skaičiumi. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos, užsiimančios psichinių susirgimų profilaktika, ataskaita rodo, kad Lietuva pagal savižudybes pirmauja Europoje. Joje 100 tūkst. gyventojų tenka 32,7 savižudybių — tai europietiškas rekordas.

Be to, Lietuva yra pasaulio rekordininkių pagal savižudybių skaičių trejetuke. Labiausiai žudosi Šri-Lankos gyventojai — 35 šimtui tūkst. gyventojų. Lietuvos respublika nuo šios „čempionės“ mažai atsilieka.

Esant tokiems „laimėjimams“ girtuokliavimo ir suicidų srityse lengva paaiškinti Lietuvos rekordus emigruojant ir išmirštant.

Šiais metais bėgimas iš respublikos ūgtelėjo 1,5 karto. Jei per praeitų metų pirmąjį pusmetį iš šalies išvyko 21 248 žmonės, tai per tą patį šių metų laikotarpį — 31 713.

Tuo metu, kai šalies prezidentė ir vyriausybė giriasi gerėjančia socialine–ekonomine situacija, BVP ir pragyvenimo lygio augimu, emigracija iš šalies kasmet didėja. Nuo 1991 metų vien tik oficialiais duomenimis su Lietuva atsisveikino ne mažiau 700 tūkstančių gyventojų, o atsižvelgiant į tai, jog nemažai lietuvių neregistruoja savo išvykų, tikrieji emigracijos skaičiai gali viršyti milijoną.

Rekordinė emigracija veda prie rekordinio išmirimo. Europos statistinės tarnybos koreguoja Lietuvos išmirimo prognozes pablogėjimo link. Pasak šį pavasarį patikslintos Eurostato prognozės, 2050 metais Lietuvoje beliks 2 milijonai gyventojų, o 2080–aisiais — tik 1650 tūkstančių.

Tokiu būdu, savo „antrosios nepriklausomybės“ šimtmetį Lietuvos respublika pasitiks, lyginant su 1991 metais, praradusi 2 milijonus gyventojų.

Ir taps ji senelių namais, nes vyresni nei 60 metų žmonės sudarys 85 proc. šalies gyventojų.

reklama

Jau dabar vyresni nei 65 metų Lietuvos žmonės sudaro 19 proc. (549 tūkst.). Senatvės koeficientas nuo 2001 metų išaugo 1,8 karto. Ir tuo metu kai Šiaurės šalyse (ir Lietuva save laiko tokia) pastebima teigiama kartų kaita (norma tapo trečias vaikas šeimoje), Lietuvoje mirtingumas lenkia gimstamumą, o vaikai joje apsireiškia daugiausia sezono metu — vasarą, kai tėvai juos iš užsienio atveža seneliams.

Tai tokios objektyvios Lietuvos realijos.

Tai alkoholikų, savižudžių ir emigrantų šalis, kuri muša gyventojų skaičiaus mažėjimo pasaulio ir istorinius rekordus, iš kurios masiškai bėga žmonės, o joje liekantys teigia, jog padėtis šalyje blogėja ir Lietuva juda neteisinga kryptimi.

Tačiau subjektyvi realybė, kaip žinia, kita. Toje lygiagrečioje realybėje, kuri piešiama prezidentų pasisakymų metu ir transliuojama šaliai bei pasauliui, gaudžia Seimui ir vyriausybei skirti pergalių varpai, nes Lietuva — sėkminga europietiška šalis, besidžiaugianti nauju, laisvu ir sočiu gyvenimu, ištrūkusi iš „nepraustos Rusijos“ įtakos.

Tik su ta „neprausta Rusija“ ne viskas klostosi taip, kaip norėtųsi. Dėdulės Landsbergio sektos liudytojai vis dar įsitikinę, jog „Rusynas“ ne šiandien — ryt galutinai nusigers ir nugaiš patvory. Pats Landsbergis praeitą rudenį pareiškė neginčytiną verdiktą, jog Rusija „visa šūde“.

Bet vis dėlto čia kažkas ne taip: pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje, o Rusija — penktąją. Pagal savižudybes Lietuva puikuojasi pirmajame pasaulio trejetuke, o Rusija nepateko net į dvidešimtuką. Nepriklausomybe besidžiaugianti Lietuva prarado beveik trečdalį gyventojų, o Rusija — tik vieną procentą. Lietuva — gyventojų emigracijos rekordininkė, o Rusija — antroje po JAV vietoje pagal imigrantų skaičių. Lietuva išmiršta, o Rusijoje auga gyventojų skaičius.

Lietuviškoji rusofobija siautėja todėl, kad „neprausta Rusija“, TSRS subyrėjus, ne tik nenugaišo patvory nuo degtinės, bet demonstruoja savo veržlumą ir jėgą, kai „sovietinės okupacijos“ atsikračiusi ir pasivyti Skandinaviją pasišovusi Lietuva girtuokliauja, žudosi, emigrantais praranda kartą po kartos ir tiesiog fiziškai neturi ateities.

O serga rusofobija visų pirma valdančioji klasė, kurią slegia liguisti prisiminimai apie Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę, kuri amžinai varžėsi su Moskovija dėl Rytų Europos kontrolės.

Eiliniai lietuviai liga dėl prarastos didžiausios Europoje valstybės neserga ir nelinkę konkuruoti su „Moskovija“. Lietuvos socialinių tyrimų centro apklausos rezultatai rodo, jog 90 proc. lietuvių jaudina dvi temos: emigracija ir nedarbas. Be to, didžiulė dauguma gyventojų įsitikinusi, kad Lietuvos saugumui visų pirma gresia nusikalstamumas, energetinė priklausomybė, skurdas, diskriminacija ir alkoholizmas.

„Rusų grėsmę“ Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmių sąraše lietuviai mato 16-oje vietoje iš 21.

Realiu gyvenimu gyvenančius Lietuvos žmones jaudina realios problemos. Lietuviai pakartojo tas pačias problemas, pagal kurias tarptautinės tyrimų organizacijos skiria Lietuvai pirmąsias pozicijas pasaulyje: alkoholizmas, emigracija, skurdas.

Tačiau valdantieji, nesugebantys išspręsti šių problemų, už sugebėjimą ryžtingai žengti pirmyn vis labiau nekenčia Rusijos ir gąsdina savo gyventojus tankais, „Kremliaus propaganda“, „imperiška agresija“ ir „hibridiniu karu“.

Pastoviai klausantis tokių „iškiliausių šalies žmonių“ paistalų ir matant, jog jie serga kolektyvinės šizofrenijos liga, iš tiesų eiliniam piliečiui belieka arba nusilakti, arba svetur išdumti, arba kilpą ant kaklo užsinerti.