Karbauskis nori pašalinti iš Seimo visą konservatorių frakciją

Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Valstiečiai ketina inicijuoti apkaltos procesą visai TS-LKD frakcijai dėl to, kad jie prieš balsavimą dėl Basčio mandato teigė, kad visi konservatoriai balsuos vienodai, o tai prieštarauja principui, kad kiekvienas Seimo narys privalo išreikšti asmeninę nuomonę

VILNIUS, kovo 14 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje bus svarstoma inicijuoti apkaltą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariams dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo ir Seimo nario priesaikos sulaužymo, rašo Seimo psaudos tarnyba.

Apkalta inicijuojama po to, kai TS-LKD viešai paskelbė faktus, kad Seimo slapto balsavimo metu dėl Mindaugo Basčio apkaltos, Seimo konservatoriai imperatyviai nurodė, kaip TS-LKD frakcijos nariai privalo balsuoti.

Pasak LVŽS frakcijos narių toks elgesys rodo galimą Seimo narių, priklausančių TS-LKD frakcijai, veiklą, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtoje dalyje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui, kad "pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų".

reklama

"Konservatoriai galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir Seimo nario priesaiką, dėl to turėtų prisiimti atsakomybę. Teisininkų teigimu, konservatoriams gresia apkalta, jie privalo pripažinti suklydę, o Seime turi būti organizuojamas naujas balsavimas", — sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Antradienį po balsavimo dėl basčio mandato Karbauskis teigė žurnalistams, kad būtent konservatoriai slapto balsavimo metu galėjo palaikyti Bastį. Tokią išvadą jis padarė po to, kai Rasa Juknevičienė posėdžio metu viešai teigė, kad visi frakcijos nariai balsuos vieningai. Pats Karbauskis tikino, kad balsavo už Basčio mandato panaikinimą, tačiau žino vieną valstietį, kuris nebalsavo už mandato panaikinimą.

Karbauskis primena, kad 1993 metų lapkričio 26 dieną Konstitucinis Teismas nutarime išaiškino, kad Seimo nariai privalo balsuoti pagal sąžinę: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir nepripažįsta imperatyvaus mandato. Laisvo mandato esmė — Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais."

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 metų liepos 1 dieną nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Taigi, iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kyla Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą — kiekvienu klausimu balsuoti pagal savo sąžinę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 metų spalio 27 dienos išvadoje konstatuojama, kad „iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, inter aliaSeimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylanti Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą gali būti realizuojama tik Seimo nariui asmeniškai išreiškiant savo valią per balsavimą Seimo posėdyje".