Lietuva keršys Rusijai už Baltarusijos AES

Kuo arčiau prie pabaigos atominės elektrinės statyba Baltarusijos Astrave, kurią stato Rusijos korporacija "Rosatom", tuo labiau rafinuotos darosi fantazijos iš Lietuvos valdžios institucijų, kaip labiau galima būtu pakenkti Maskvai. Pirmojo iš trijų naujosios AE blokų paleidimas planuojamas 2018 m. pabaigoje. Visi jie priklauso iš esmės naujos kartos jėgainėms - VVER-1200 šeimos vandeniniams korpusiniams branduoliniams reaktoriams. Novatoriškas "3+" karto energoblokai yra didelio našumo, patvarumo ir saugos, visiškai atitinka sukūrtus po katastrofos Japonijos Fukusimos atominėje elektrinėje 2011 metais Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reikalavimus.

Projektuojant naują reaktorių pirmą kartą buvo įgyvendinta iš esmės nauja technologinė sistema: pasyvi šilumos pašalinimo sistema, taip pat išsilydžiusios dalies gaudyklė. Pirmoji užtikrina ilgalaikį šilumos pašalinimą iš reaktoriaus šerdies, kada nėra jokių elektros šaltinių. Antroji skirta lokalizuoti ir aušinti išsilydžiusią reaktoriaus šerdį hipotetinės avarijos atveju. Taip pat AE pasyvių apsaugos sistemų išskirtinis konstrukcinis bruožas yra jų gebėjimas veikti net ir visiško elektros energijos tiekimo praradimo atveju. Iš esmės jos atlieka visas saugumo funkcijas, nedalyvaujant aktyvioms sistemoms ir be operatoriaus įsikišimo. Šios pažangiausios naujovės yra sėkmingai įgyvendintos Rusijos Novovoronežo AE, kur nuo 2016 m. veikia naujos kartos reaktorius. Dabar šios neturinčios analogų pasaulyje technologijos bus įgyvendintos Baltarusijos atominėje elektrinėje (BAES), kuri leis Rusijos ąjunginei valstybei Baltarusijai padaryti inovatorišką proveržį pramonės plėtroje ir vystyme.

reklama

Lietuva gi, kuri savo noru atsisakė savo energetinio suvereniteto, uždarydama Ignalinos AES, didžiausią tuo metu Europoje, (stoties eksploatacijos resursas buvo apskaičiuotas iki 2035 m), kraštutinai skausmingai reaguoja į savo kaimynų sėkmes. Ko tik nebandė daryti paskutiniu metu! Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kovą su BAES padarė vienu iš užsienio politikos prioritetų, siekdama jos boikoto iš Jevrosojūzo. Lietuvos Seimas pripažino stotį grėsme nacionaliniam saugumui, įstatimiškai uždraudė vyriausybei bet kokias derybas su Baltarusija dėl elektros energijos tiekimo. Tuo pačiu metu Vilnius bandė įtraukti savo regiono kaimynus į aktyvią kovą prieš "antrąjį Černobylį". Viskas veltui. TATENA pasakė, kad įmonė atitinka visus branduolinės saugos reikalavimus, o ES pabrėžė, kad Lietuva pirmiausia turėtų vesti dialogą su savo kaimynu, o ne siekti Europos masto boikoto, užmerkiant akis į Europos laisvos konkurencijos principą.

Tokios nepalankios politikos vykdymo rezultatu tapo sugadinti santykiai su Minsku, kuris pradėjo dirbti dėl dabartinio krovinių srauto per Klaipėdą perorientavimo Rusijos uostų infrastruktūros labui. Rusija tam padaryti sukūrė būtinas sąlygas - suteikė 50 procentų nuolaidą Baltarusijos naftos produktų tranzitui iš Mozyrsko ir Novopolotsko naftos perdirbimo gamyklų į Rusijos šiaurės vakarų krypties uostus. Šiandien geležinkelių ir uostų ūkio šakų administracijų lygio derybos vyksta pilnu tempu.

Lietuvos valdžios institucijų kovos su Baltarusijos atomine elektrine fiasko ir nedraugiškos politikos pasekmės privertė Lietuvos valdžios institucijas ieškoti "kaltų", kad pateisintų "pravališką" užsienio politiką. Ir kaip taikinys buvo pasirinkta korporacija "Rosatom", konkrečiau Vokietijos kompanija "Nukem Technologies" (priklausanti "Rosatom" struktūroms), Lietuvoje įgyvendinanti keletą projektų.

reklama

Išeities tašku informacinės kampanijos užsuktos Lietuvoje buvo tai, kad Seimo nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Vytautas Bakas padarė pareiškimą dėl būtinybės nutraukti paslaugų teikimo sutartį griaunant Ignalinos AE.

"Jei mes sakome, kad palaikome Vakarų sankcijas Rusijai ir jos bendrovėms, kyla klausimas, kodėl mes mokame ES pinigus Rusijos bendrovei, o ne kviečiam veiksmingai veikiančias Vakarų kompanijas", - sakė Bakas. Kaip pretekstu parlamentaras paragino panaudoti įstatymą "Dėl Lietuvos strateginės svarbos bendrovės", kuris leidžia "apsaugoti strateginius objektus nuo abejones keliančių rangovų."

"Nukem Technologies" vykdanti Ignalinos AES branduolinių atliekų saugojimo kompleksų statybos darbus, turi didelius šansus tapti nepatikima.

Tačiau, siekiant įgyvendinti "klastingą planą" Lietuvos valdžios institucijoms nebus lengva, atsižvelgiant į tai, kad darbams Ignalinos AE bendrovė buvo atrinkta pagal Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko tarptautinio konkurso taisykles. Taigi, donorai, kurie skyrė pinigus šiems darbams, pasirinko būtent "Nukem Technologies".

Visose šioje istorijoje taip pat atkreipia dėmesį į save tai, kad Bakopareiškimas sutapo su Europos Komisijos pirmininko J. C. Junkero pagarsintu sprendimu dėl naujos emisijos tolesniam darbui (pilnas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas turėtų būti baigtas iki 2038m) paskirymo. Anksčiau, Lietuvos Energetikos ministerijos vadas Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad "branduolinės elektrinės išvedimas iš eksploatacijos vksta pagal patvirtintą EK grafiką ir planą, pagal kurį šiandienai yra atlikta 40% visų griovimo darbų."

Taigi, kodėl Lietuva ketina nutraukti santykius su kaip patikima save užsirekomendavusia kompanija? Ir Lietuvos valdžios institucijos yra pasirengusios tai padaryti technologiškai sudėtingiausiu metu, kada iš Ignalinos AE blokų bus iškraunamas atidirbęs branduolinis kuras ? Galų gale, tai yra labai neatsakinga, nes šioje stadijoje pakeitus rangovą padidėja ekstremalių situacijų rizika. Be to, naujam rangovui bus labai sunku tęsti darbą, nes dabartinis projektas buvo sukurtas konkrečiai atominei elektrinei su specifinėmis radioaktyviosiomis atliekomis ir konkrečia panaudoto branduolinio kuro būkle. Tik Ignalinos AE buvo parinkta radioaktyvių atliekų perdirbimo sistema, o sausam saugojimui buvo užsakyti ir pagaminti specialūs konteineriai .

Nutraukus sutartį su Nukem Technologies, Lietuvos vyriausybė turės prisiimti atsakomybę už savo piliečių saugumą. Tačiau kaip pirmenybė gali būti noras perrašyti europines sutartis savo kompanijoms, taip pat galimybė pasinaudoti "rusai puola" rengiantis prezidento rinkimams. Kaip žinoma, geriausias būdas norint mobilizuoti gyventojus į "teisingą" balsavimą - tai įbauginti priešo" neišvengiama invazija , dirvą kuriai rengia tokie Rusijos "įtakos agentai" kaip NUKEM Technologies.