Šaukimas - loterija: tarnyba Lietuvos respublikos karinėse pajėgose - tai prizas ar bausmė?

Šios ir artimiausių dienų topas - Valstybės gynimo sprendimas atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą 2015 - 2021, t.y. penkeriems metams, kasmet tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui pakviečiant apie 3,5 tūkstančio šauktinio amžiaus Lietuvos piliečių.

Teigiama, jog tai leis pilnai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenę per 2015–2016 metus, per pusantrų metų suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.

Ką apie tai manau? 

Prieš pasisakydamas, norėčiau paminėti kelis dalykus ir užduoti kelis klausimus.

Pradėkime nuo to, kad visada buvau VISUOTINIO vyrų šaukimo į Lietuvos kariuomenę ir teritorinės gynybos šalininkas 

Pamenu batalijas internetuose su visokio plauko liberalais tuo klausimu, kuomet Seime buvo stumte stumiamas samdinių kariuomenės modelis. 

Gyvenimas pats išsprendė klausimą, kieno pusėje tuometiniuose debatuose buvo tiesa. Pasirodo, mes buvome teisūs. Kaip visada.

Ta proga norėčiau, kad mūsų spauda pakeltu tų laikų straipsnius ir paviešintų tų politikų, visuomenės veikėjų  bei žurnalistų, kurie taip aršiai tada draskėsi spaudoje bei Seime, kad Lietuva pereitu prie samdinių kariuomenės modelio pavardes ir citatas. 

Idant suėmę už smakro galėtume pažvelgti jiems į droviai nuleistas akis ir paklausti: 

- Tai ką, mieli ponai? Ar Tamstelėms negėda? Kad neklausėte, ką išmintingesni už jus žmonės sakė?

Būtų labai pravartu prieš artėjančius rinkimus prisiminti tas pavardes. Nes dingojasi man, kad jos gali kartotis dabartinių šaukimo sugrąžinimo entuziastų tarpe. 

Visai nenustebsiu, jei tie, kas anuomet garsiausiai rėkė už samdinių kariuomenę, šiandien išsprogusiomis ir krauju pasruvusiomis akimis agituoja už šaukimą.

reklama

Taigi, buvau ir esu užsideklaravęs VISUOTINĖS vyrų tarnybos Lietuvos kariuomenėje pagal šveicarišką ar panašų teritorinės gynybos modelį su reguliariomis rezervistų pratybomis entuziastas

Juolab ir Prezidentė D.Grybauskaitė sako: "Ginti savo Tėvynę – konstitucinė kiekvieno mūsų pareiga ir garbės reikalas"

Jos Ekscelencija visiškai teisi. 

Būtų logiška tikėtis šaukimo VISIEMS tam tikros amžiaus grupės sveikiems vyrams paskelbimo pakankamam, bet ne itin ilgam tarnybos laikui. Kokiems šešiems mėnesiems, ne ilgiau. 

O gal ir trumpiau. 

Išmokti eilinio kario pareigų ir suvokti kariškos disciplinos esmę  laikas pakankamas. Jei negaišti jo visokioms nesąmonėms ir užsiimti tik kariniais apmokymais. Vėliau žinias derėtų atnaujinti per reguliarias rezervistų pratybas.

Tačiau skaitau naujienas toliau - pasirodo, apie jokią VISUOTINĘ vyrų tarnybą nėra kalbos:

- 9 mėnesių laikotarpiui kasmet bus šaukiami  apie 1,7 procento šauktinio amžiaus Lietuvos piliečių. 

Tai yra kasmet į kariuomenę pateks maždaug vienas iš penkiasdešimties jaunuolių - o keturiasdešimt aštuoni likę išvengs tarnybos, karinio parengimo ir reguliariai kviečiamo į pratybas rezervo.

Hmm, toks "visuotinio" šaukimo modelis nenorom sukelia įvairių minčių. 

Tai kas aukos devynis savo gyvenimo mėnesius ir tarnaus Tėvynei, o kas dykai leis valandas  prie hamburgerius su plėšyta kiauliena pardavinėjančios užeigos durų?

Kaip skelbiama, šaukiami bus 18-26 metų jaunuoliai, išskyrus:

a) teistus
b) ligotus
c) vienišus tėvus su mažais vaikais
d) studijuojančius

Su teistais viskas aišku. 

Su ligotais - kiek sudėtingiau. 

Žinant kai kuriuos mūsų nemokamos medicinos ypatumus, kartas nuo karto sudominančius STT, įsitaisyti nuo tarnybos atleidžiančią ligą gali būti  tik kainos klausimas. 

Štai jeigu atleidimas nuo pareigos tarnauti kariuomenėje pagal sveikatos būklę automatiškai kokiems dešimčiai metų atleistų ir nuo kokių nors teisių - vairavimo, ginklo turėjimo, valstybės tarnybos, etc. - tuomet tai gal ir būtų šioks toks saugiklis nuo pasiturinčių simuliantų.

Dėl tų "vienišų tėvų" tai nelabai supratau? 

Kiek 18-26 metų vyrų amžiaus grupėje tokių  gali būti? Per visą Lietuvą gal koks vienas ar du? 

Gal žurnaliūgos kažką ne taip suprato ir turėti omenyje tiesiog tėvai, auginantys bent vieną mažametį vaiką? 

Kitaip tai artima nuliui, neegzistuojanti realybėje šauktinių kategorija.

Dėl studijuojančių

Turint omenyje, kad šiais laikais po mokyklos kur nors studijuoja koks septyniasdešimt procentų abiturientų, didelio intelekto iš šauktinių apriori tikėtis būtų neverta. 

Šiaip, teko girdėti, jog universitetai skundžiasi dėl sumažėjusio stojimo. Manau, po šaukimo įvedimo stojančių tiek į bakalaurus, tiek į magistrus skaičiai ūgtels. Jau nekalbant apie studijas užsienyje.

Pranešama, jog atranka - kam tarnauti, o kam ne, vyks loterijos būdu

„Tas karių skaičius bus surenkamas atrankos būdu, stebint visuomenės atstovams“, - sakė kariuomenės vadas V. J. Žukas. Tokia „loterija“, kaip  JAV, Vietnamo karo metais.

Pasak jo, vengiantiems tarnybos šauktiniams bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.

reklama

Bet man kilo klausimai dėl kitų, kažkodėl nepaminėtų šauktinių grupių:

- kaip tie Lietuvos piliečiai, kurie deklaravo išvykimą į užsienį? Ar jie dalyvaus šaukimų loterijoje? 

Ir jei turės dalyvauti, tai kaip ketinama gaudyti tuos, kurie joje laimės, bet taip ir  neatvyks tarnauti iš tų Amerikų, Airijų, Norvegijų bei kitokių Jungtinių Karalysčių? 

Karo policijos patruliai rengs pasalas Vilniaus oro uoste ir prie keltų Klaipėdoje? 

Juos Braitoniškėse gaudys Interpolas, plėšydamas nuo veido maskuotės tikslais užsiželdintas musulmoniškas barzdas?

O kaip tie du ir daugiau pasų turintys tolerantiškų tautybių Lietuvos piliečiai, gyvenantys Izraeliuose, Amerikose, Kanadose bei Vokietijose? 

Tarkime tas žydukas futbolistas iš Pietų Afrikos, neseniai gavęs antrą, lietuvišką pasą bus kviečiamas į loteriją?

Ar visi tie dosniai pridalintų papildomų lietuviškų pasų savininkai  bus šaukiami atlikti Lietuvos piliečio pareigos? 

Jeigu ne - tai kokie jie, po velnių, piliečiai?

Vienžo, neaiškumų ir neatsakytų klausimų kol kas daug.

Pažiūrėsime ir pamatysime, kas ten bus per šaukimų loterija ir kas per žmonės joje kasmet laimės. Po poros tokių loterijų bus galima darytis išvadas.

--------------------------------
Man rūpi vienas esminis klausimas dėl tos loterijos:

Ar tarnyba kariuomenėje bus de facto 9-rių mėnesių BAUSMĖ jaunuoliams už tėvų neturtą, nepakankamą intelektualumą ir neapsukrumą ar visgi PRIZAS už patriotizmą, gerą sveikatą ir padorumą?

Ta prasme - ar Seimas susipras nustatyti kokias nors pakankamai vertingas gyvenime privilegijas tiems dviems procentams jaunuolių, kurie bus pašaukti ir tarnaus Lietuvai? 

Kokį lengvatinį kreditą būstui/mokslui/verslui, monopolį tarnybai policijoje bei muitinėse ar pan.?

Kad jie netaptų patyčių ir pašaipų objektu iš tų apsukruolių, kurie ligų, studijų ir emigracijų pagalba išsisuks nuo dalyvavimo toje loterijoje  ir galimos tarnybos? 

Mano supratimu, jeigu jau konstruojama NE visuotinė karo tarnyba, bet tik menkos jaunimo dalelytės šaukimas, tai derėtų pasirūpinti tuo, kad tie žmonės jaustųsi ne veltui devynis mėnesius sugaišusiais nevykėliais, į kuriuos visiems nusispjaut, bet savo pareigą atlikusiais patriotais, kurių indėlis į Tėvynės saugumo užtikrinimą yra VERTINAMAS. 

Ir ne tik skambiais bei tuščiais žodžiais, bet ir kažkuo apčiuopiamu.

Pažiūrėsime, kokį karių skatinimo modelį pasirinks Jo Didenybė Ponas Seimas.

---------------
P.S. Juokingiausia stebėti, kaip dėl šaukimo subruzdo tolerantiška antifašystinė publika. Dažniausiai kenčianti ir nuo galvos smegenų polonofilijos. 

Skaitau - ir žvengiu balsu iš tų šviesią mokslinčiaus galvą apnikusių baubų:

„Tačiau aš visuomet buvau prieš šauktinių formatą, nes, mano nuomone, jis atgyvenęs, gali atnešti kai kurias nelabai pageidautinas pasekmes“, - teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys

Pagrindinė neigiama pasekmė, jo teigimu, pernelyg sustiprėjęs ar net radikalus nacionalizmas, kuris gali būti panaudotas neigiama linkme.

„Nenoriu vesti priežastingumo tarp šauktinių ir radikalių nacionalistų Lietuvoje, bet turime bent jau apmąstyti šalutinius efektus, dalis žmonių gali tapti radikalesni, tautiškesni blogąja prasme, nes šauktinių formatas yra militarizacija, mane tai neramina, ypač pridėjus mūsų kai kuriuos istorinius samprotavimus“, - teigė D. Šlekys.

Pasak pašnekovo, reikia įvertinti, kad militarizmas gali pakrypti į antilenkiškumą."

----------
Ir tikrai - o kas galėtų paneigti? ;)

---
LDiena.lt: jaučiu pareigą priminti karinių sprendimų entuziastams - karuose niekuomet nežūsta tie asmenys, kas tą karą paskelbė.