Interviu su rusų komunistu dėl artėjančių prezidentinių rinkimų

Jau visai netrukus, kovo 18-ąją dieną, Rusijoje įvyks  prezidento rinkimai. Tema, aišku, įdomi, ypač mums, žinant, kad tai bene didžiausia mūsų kaimyninė šalis, kurioje gyvuoja tas pats grobuoniškas kapitalizmas, kaip ir Lietuvoje. Apie esamą padėtį, o taip pat ir Rusijos komunistų veikimą kalbėjomės su Rusijos Komunistų Darbininkų Partijos (RKDP) aktyvistu, Aleksėjumi Stabzu*, malonėjusiu atsakyti į „Kibirkšties“ redakcijos atstovo, drg. Juozo Mickevičiaus, klausimus.

J. M.: Kaip žinia, Rusijos prezidento Putino 6-erių metų kadencija baigiasi ir kovo 18-ąją numatomi nauji rinkimai. Mūsų šalyje vis girdėti Vakarų propaganda apie taip vadinamą rusišką autoritarizmą ir tikrus ar tariamus prieš liberaliąją opoziciją nukreiptus persekiojimus. Kita vertus, mūsuose daug kas tarp kritiškai vertinančių esamą padėtį, ypač NATO bei ES, mano, neva tai Putino Rusija sudaro kažkokią tai „alternatyvą“, ar netgi „antiimperialistinę“, „antiglobalistinę“ jėgą. Štai ko mums trūksta, tai konkrečios, klasinės analizės apie padėtį Rusijoje ir tai, kieno interesams Putino valdžia tarnauja iš tikrųjų.

A. S.: Putinas su Jelcinu – iš esmės vienas ir tas pats. Jie vykdo Rusijos kapitalizacijos procesą, konkrečiomis sąlygomis išreikšdami kapitalo interesus.

Jelcinas įvykdė uždavinį sulaužyti socializmą, sugriauti vieningą nacionalinės ekonomijos kompleksą, sunaikinti socialistinius santykius. Ir jo metodai, paremti Vakarų pagalbos jėgomis, buvo visai tinkami. Putinas, tuo tarpu, sprendžia kitą užduotį – konsoliduoti kapitalizmą esamų sienų ribose, sustiprinti buržuazijos diktatūrą, įtvirtinant atitinkamą rusiško kapitalo raidos interesus remiančią tvarką. Jau esama ir įžengimo į konkurenciją ir netgi atvirą kovą su užsieniniu kapitalu ženklų (Sirijoje, Ukrainoje ir t. t.). Rusija jauna, dar pačioje kūdikystėje, bet jau yra puikų apetitą įgijęs imperialistinis grobuonis, kuris nekenčia nei nuo jokio antiimperializmo, nei kokios tai pažangios pusės. Rusija – jokia Tarybų Sąjungos paveldėtoja.

reklama

Tačiau tai nereiškia, kad negalima pasinaudoti imperializmo stovykloje atsirandančiomis spragomis ir sustiprinti proletariato bei nacionalinio išsivadavimo kovų. Bet privalome įsidėmėti, kad šitokie kapitalo veiksmai diktuojami ne kokių ideologinių motyvų ar antiimperializmo, bet būtent rusiškojo imperializmo interesų.

J. M.: Kas, neminint pačio Putino, ruošiasi dalyvauti artėjančiuose rinkimuose?

A. S.: Akivaizdu, kad Rusijoje susiklosčiusioje buržuazinėje sistemoje jokių rinkimų nėra. Atliekamas spektaklis. Vaidmenys suskirstyti. Tikrajai opozicijai rinkimuose dalyvauti neleidžiama. Štai ROT FRONT‘o** kandidatei nebuvo nė leista registruotis. Vienintelis „kandidatas“, kuriam bus leista tapti prezidentu, kiek žmonių beateitų balsuoti, yra patsai Putinas. Ne iki galo aišku, koks bus rinkėjų aktyvumas, kiek bus sugadintų biuletenių ir kiek bus nubalsavusių už Putino „varžovus“, bet tai nekeičia esmės, kad dabartiniuose buržuaziniuose rinkimuose Rusijos piliečiai jokio pasirinkimo neturės ir negalės turėti. Todėl RKDP ir ROT FRONT‘o vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame artėjantys rinkimai įvardyti kaip „politinis farsas su iš anksto žinomu rezultatu“. Prieš kurį laiką prasidėję debatai tai tik patvirtina. Mat dalyvaujantieji „kandidatai“ puikiai atitinka TV šou stereotipą – bjauriai keikiasi, vienas kitam pila vandenį į veidus ir t. t. Tuo tarpu Putino šiame cirke nepamatysi – jis jokiuose debatuose nedalyvauja. Tad visi rinkiminio proceso dalyviai tik parodo savo antrarūšiškumą priešais vienintelį „normalųjį“ kandidatą.

J. M.: O kaipgi Grudininas ir Rusijos Federacijos Komunistų Partija (RFKP) – argi jie nebūtų tinkamas pasirinkimas Rusijos darbo žmonėms ir komunistiniam judėjimui?

A. S.: Grudininas – eilinis buržuazinis politikas, 2001-aisiais tapęs pirmosios Putino kadencijos rėmėju ir gana ilgą laiką (10-į metų) išbuvęs Vieningosios Rusijos partijoje. Jo reklamuojamas „valstybinis ūkis“ tėra tipiškas žaidimas, kapitalistiniam bizniui suteikiant gražią etiketę. Rusijoje kapitalistai dažnai naudojasi tarybiniais pavadinimais, kad pritrauktų naivių vartotojų palaikymą. Įsidėmėtina, kad tai jis pirmasis inicijavo vadinamąją Nacionalinę-patriotinę Rusijos sąjungą, akivaizdžiai nacionalistinę, pro-monarchinę organizaciją, ženklu naudojusią imperinę juodą-geltoną-baltą vėliavą ir oficialiai prisidėjusią prie liūdnai pagarsėjusio ksenofobinio Rusų maršo organizavimo.

Apskritai yra aišku, kad jo kandidatūros iškėlimas vietoje Zuganovo – tai rezultatas susitarimų su Kremliaus administracija, kuriais siekta padidinti susidomėjimą rinkimais, ypač tarp tos elektorato dalies, kuri įprastai balsuoja už Putiną (bet kuriai tau jau kiek pabodę), kad tuo būdu būtų pakeltas rinkėjų aktyvumą.

O jei kalbant apie RFKP politiką, tai mūsų kritika prieš ją nukreipta į tai, kad jie neagituoja darbo žmonių vystyti savos kovos ir patys ta linkme nedirba. RFKP skatina tikėjimą iliuzija, kad kapitalizmą galima pagerinti eiliniais „sąžiningais“ rinkimais. Jie iš žmonių daro ne kovotojus, bet peticijų parašų rinkėjus, apribodami juos elektorato vaidmeniu.

J. M.: Ar nebuvo ir kitų darbo žmonių bei komunistinį judėjimą atstovaujančių kandidatų?

A. S.: Taip, mes vietoje visų pseudokairiųjų kandidatų iškėlėme savo darbo žmonių atstovę, darbininkų judėjimo aktyvistę, RKDP narę, kranistę Nataliją Lisiciną. Ne tam, kad paimtume valdžią – kas dabar yra neįmanoma – bet su tikslu iškelti darbo žmonėms mūsiškį dabartinės buržuazinės politikos įvertinimą bei paskatinti organizuotą klasinę kovą. Mūsų kandidatūra sulaukė eilės kairiųjų bei darbininkų organizacijų paramos, nes ji išreiškė realų, o ne fiktyvų klasinių Rusijos jėgų pasipriešinimą buržujams, valdininkams, TV šoumenams, profesionaliems biurokratams ir t. t.

reklama

J. M.: Kaip sekėsi parašų rinkimas? Kokie veiksniai lėmė nepasisekimą? Kokios šito pamokos?

A. S.: Pagrindinės mus ištikusios problemos, kaip ir tikėjomės, atėjo iš valdžios pusės – Centrinės rinkimų komisijos atstovai smarkiai delsė užregistruoti mūsų kandidatę, tad pradėti rinkti parašus galėjome tik praėjus dvejoms savaitėms nuo starto datos (iš viso buvo duodamas 1 mėn. laikotarpis 100 tūkst. parašų surinkti – Red.). Trukdyti mūsų darbo ėmėsi ir Generalinė prokuratūra, pradėjusi tyrimus prieš eilę mūsų regioninių organizacijų dėl neva neteisėtų priešrinkiminių konferencijų. Paskutinę akimirką dar neigiamą vaidmenį atliko ir Rusijos valstybinis paštas, kuris ne tik uždelsė parašų lapų siuntą, bet ir dezinformavo mus apie atliktą darbą.

Vis dėlto iki nurodytos datos mums buvo pavykę surinkti daugiau kaip 100 tūkst. Parašų, tačiau atsižvelgiant į parašų skaičiaus apribojimą regionais (ne daugiau 2500 parašų regionui), buvo užskaityti tik 96 tūkst. parašų. Pritrūko vos kelių dienų. Nepaisant krūvos biurokratinių kliūčių, techninių sunkumų, finansinės paramos iš kapitalistų ar išmokų nebuvimo, mes praktiškai įvykdėme neįmanoma.

Šios kampanijos pasekoje galime užtikrintai pasakyti, kad iškelti darbo žmonių kandidatę buvo teisingas sprendimas – tuo būdu galėjome dalinai pralaužti informacinę blokadą, dėka ko daug kas išgirdo apie ROT FRONT‘ą, kad yra jėgų, kurios ne žodžiais, bet darbais siekia, kad samdomieji darbininkai taptų tikraisiais savo šalies šeimininkais. Ir šią poziciją daug kas sutiko entuziastingai. Žmonės rašė palaikančius komentarus bei asmenines žinutes, netgi patys prisidėdami prie parašų rinkimo ir t. t.

J. M.: Kokia dabartinė Rusijos komunistų pozicija dėl artėjančių rinkimų? Ką darysite?

 A. S.: Kaip jau minėjome, dėl šių rinkimų jokių iliuzijų neturime ir juos laikome farsu. Mums svarbu, kad remiantieji klasių kovą pasirodytų ir pareikštų savo poziciją, todėl RKDP CK pasiūlė organizuoti protestinį balsavimą – biuleteniuose trumpai ir tiesiai parašyti, kaip šiuos rinkimus vertina sąmoningi darbo žmonės. Tuo būdu sugadinant biuletenius bus galima sumažinti Putino gaunamą balsų procentą ir apsunkinti rezultatų klastojimą Putino naudai.

 Žinodami, kad Putinas rinkimus laimės, ar netgi jau juos laimėjo, kad artėjantieji rinkimai bus tik cirkas, pamąstykime apie ateitį. Kokios perspektyvos 2024-iesiems? Kaip vertinate buržuazinės Rusijos ateitį po Putino? Dar daugiau, kaip apskritai įvertinti taktinę komunistų dalyvavimo rinkimuose reikšmę buržuazinės demokratijos sąlygomis apskritai ir dabarties Rusijoje konkrečiai?

A. S.: Rinkimai mums – tik vienas iš politinės kovos epizodų. Mūsų kasdienis uždavinys – vystyti organizuotą kovą prieš priespaudą ir beteisiškumą, nes būtent nuo subjektyviojo veiksnio, kaip mokė Leninas, priklausys, ar kritiniu momentu proletariatas iš esmės pakeis esamą visuomeninę ekonominę formaciją kita, ar visgi senoji išsilaikys, vieną buržuazijos grupę pakeisdama kita. Kaip dėl objektyviųjų sąlygų, tai tiek teorija, tiek praktinis patyrimas rodo, kad kokybiniai pokyčiai visuomenėje ne visuomet atitinka galingųjų kapitalistų kuriamus rinkiminius ciklus. Sunku pasakyti, ar dabartinė sistema išliks iki 2024-ųjų, bet mes ir nebandysime spėlioti. Tačiau net jei ir tiksliai žinotume būsimų rinkimų politines koordinates, tai nepakeistų mūsų pagrindinio tikslo – sustiprinti proletariatą kaip politinės kovos subjektą ir veikti remiantis jo masiškumo bei organizuotumo sąlygomis.

J. M.: Nuoširdžiai dėkojame už atsakymus, linkėdami Jums stiprybės ir didžiausios sėkmės ateities darbuose bei kovose!

A. S.: Dėkoju. Sėkmės Lietuvos komunistams ir klasinėms jėgoms kovoje už mūsų bendrą tikslą – pasaulį be išnaudojimo ir susvetimėjimo!

* Aleksėjus Stabzas (Алексей Стаббз) – ROT FRONT‘o CK narys, RKDP CK Spaudos tarnybos pirmininkas, Rusijos Komunistinio Jaunimo Sąjungos (bolševikų) garbės pirmininkas

** ROT Front – Rusijos Jungtinis Darbo Frontas (Российский Объединённый Трудовой Фронт), teisiškai registruota Rusijos komunistų politinė partija.