Baltijos šalys kursto konfliktą tarp JAV ir Rusijos

"Rusai puola" tema tapo pagrindine Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrų susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Reksu Tillersonu. Baltijos šalys kalbėjo apie "precedento neturinčią grėsmę" iš Rusijos, paprašė Amerikos sąjungininkų apsaugoti juos nuo agresijos ir paragino NATO sąjungininkus dislokuoti kariuomenę jų teritorijoje.

Baltijos šalių diplomatai elgiasi kaip užsukta šarmankė: jie trokšta vis daugiau ir daugiau NATO armijos prie Rusijos sienų ir stumia Ameriką į konfliktą su Rusija. Šią savaitę Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai aplankė Vašingtoną, kur susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Reksu Tillersonu. Šis susitikimas buvo vienas iš pasirengimo taip vadinamojo Baltijos viršūnių susitikimo etapų, kaip politiškai korektiškai pavadino JAV prezidento Donald Trump susitikimą su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais. Baltijos diplomatai valstybės departamente pasirodė su savo standartine programa: padėkojo Trampo administracijai už jos paramą NATO sąjungininkams ir paragino Ameriką duoti kompleksinį atsaką į grėsmes, kylančias iš Rusijos.

"Manau, kad per pastaruosius trejus ar ketverius metus mes pamatėme, kad demokratinių šalių bendruomenei iškylo grėsmė. Patys mūsų demokratinių institucijų pamatai yra puolami socialiniuose tinkluose "feikinių" naujienų atakomis, taip pat pinigų įtakos pagalba, ir mums yra svarbu laikytis kartu ", - komentavo Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevič "Rusijos hakerių" temą ir jų "įsikišimą į rinkimus".

reklama

Valstybės departamentas paskubėjo sutikti su Baltijos šalių sąjungininkų susirupinimu. "NATO sąjungininkai sutarė gilinti bendradarbiavimą kovoje su Rusijos pastangomis platinant dezinformaciją ir jos kenksmingą kibernetinę veiklą. Jie aptarė gylinti strategijas kovai su grėsme, kurią Rusija kelia Europos saugumui, ir Rusijos nepagarba savo kaimynų suverenitetui ir teritoriniam vientisumui", - sakoma Valstybės departamento pareiškime apie susitikimo rezultatus . Pagrindinis užjūrio šeimininkų pasiūlymas Baltijos šalims yra stiprinti Rusijos "atgrąsimo" priemones, tai yra didinti karinį buvimą. Visų pirma - NATO kontingento plėtimas Baltijos valstybėse. Pasislėpus už Amerikos nugaros leisti sau pabūti vanagais.

Taigi, Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikser tiesiogiai paragino JAV sąjungininkus padidinti spaudimą Maskvai: "... visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų ir reikalavimų , Rusijos įsipareigotų, nesilaikymas ir pažeidimas reikalauja stiprinti atgrasomąjį poveikį, o ne tik Baltijos šalyse, bet ir viso NATO." Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu pareiškė, kad nebūtina pradėti dialogą su Rusija. "Mes visada kviečiame savo kolegas JAV ir Europoje būti realistiškesni ir nebūti naiviems. Dialogas yra svarbus, jei jis neveikia kaip dūmų užsklanda neveiklumui", - sakė Linkevičius.

Vietoj dialogo Lietuvos ministras paprašė amerikiečių pinigų sukurti oro gynybos sistemas Baltijos šalyse. Kokia prasmė iš tų priešraketinės gynybos arba oro gynybos sistemų Baltijos šalyse, jei po paskutinio Vladimiro Putino kreipimosi į Federacijos Susirinkimą ir naujų Rusijos branduolinių ginklų pristatymo galima apeiti bet kokia gynybos ir bet priešraketinės gynybos sistemą, yra neaišku.

reklama

Bet kas tai Linkevičiui? Jis bukai kala savo: "Siekiant sukurti efektyvią oro gynybos sistemą, nedelsiant būtina kuo greičiau priimti sprendimus ir planuoti tiek nacionalines insvesticijas tiek ir NATO investicijas."

Intelektinis skurdumas Baltijos diplomatijos susitikime su JAV valstybės sekretorium pranoko pats save. Be priešraketinės gynybos, užsienio reikalų ministrai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos sakė, kad jie norėtų pamatyti savo šalyse nuolat bunant JAV karius ir taip pat sąjungininkų karius iš Didžiosios Britanijos, Kanados ir Vokietijos. Esminis žodis čia yra "nuolat".

NATO  šalių yra sutarta dislokuoti Baltijos šalyse rotacinius NATO batalionus, kurių sudėtis keičiasi kas šešis mėnesius. Taip Baltijos šalys gauna karinę apsaugą iš sąjungininkų, ir laikomasi susitarimo neturėti pastovių bazių šalyse, turinčių bendras sienas su Rusija.

Tačiau to nepakanka Pabaltijui. Vilnius, Ryga ir Talinas prašo būtent nuolatinio JAV karių savo šalyse buvimo. Tai yra formalaus ir oficialaus pagrindinio teisės akto pažeidimo jų labui ir garantuotai išprovokuoti Rusiją grubiai pasielgti.

Baltijos valstybės primigtinai stumia NATO sąjungininkes karinio konflikto link. Nepaisant to, kad dėl dabar tirimų Rusijos ginklų šio konflikto baigtis yra iš anksto nulemta. Pabaltijį Maskva gali nušluoti momentaliai be jokio karo pavojaus sau. Todėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos URM vadovų kvailumo masto negalima pervertinti. Jie kaulija sau amerikiečių priešraketinės gynybos sistemų, kurios pagal dabartines karines ir technines realijas tapo nenaudingomis ir apsisaugoti nuo Rusijos raketų jomis negalima. Jie tikisi uždirbti savo šalims kapeikėlių iš militarizacijos ir saldžiai užsimena į amerikiečiams apie NATO investicijas į jų saugumą, nors akivaizdu, kad su dabartinė JAV administracija toks triukas nepraeis: už Amerikos karinių galimybių panaudojimą Trampas iš Pabaltijo nulups tris kailius.. Galiausiai jie užsispyrę stumia reikalą į karinį susidurimą tarp Rusijos ir NATO Baltijos regione dėl Baltijos regiono militarizacijos, pagrindinė auka kur bus kaip tik Baltijos šalys.

Nesiliaujančioje Miksero, Rinkevič ir Linkevičius kampanijoje "Rusai puola" bei JAV buvimo prie sienos su Rusija didinime nesijaučia jokios nei analizės, nei reflesijos, ne apgalvojimo, nei net bet kažko panašumas protinę smegenų veiklą. Susidaro įspūdis, kad jie yra užprogramuoti atkurtį tą patį liūdną melodiją, kaip sena mechaninė šarmankė. Ar tai išties dėl smegenų nebuvimo, ar užjūrio šeimininko užsakymo atidirbinėjimas, kuris turi savų planų dėl Pabaltijo, atsižvelgiant į santykius su Rusija. Nors viena kito nepaneigia.