Krizinės situacijos parodo, kas yra kas. Parodys ir Majauskui. Kaip ir jis pats (baisiai keista), aš nieko negaliu pasakyti ir vertinti apie jam mestus kaltinimus. Kiek bus ką vertinti, vertins teisėsauga, o iki tol žmogus nekaltas, nors ir kaip šizofreniškai atrodo strategija sakyti „viskas netiesa, bet reikia rimtai įsiklausyti ir įvertinti“. Jei netiesa, tai ką čia įsiklausyti?
Bet taip jau atsitinka, kai būni aktyviausiai metoo beprotybę palaikantis politikas ir tada ji atsigręžia prieš tave. Tenka susidvejinti tarp savo garbės ir savo deklaracijų.
Tačiau daug įdomiau yra Majausko politinių bendražygių reakcija. Praėjo pora valandų nuo žinios pasirodymo, o Lietuvos žmogaus teisių centras (Sabatauskaitė ir co) jau viešai pasmerkė, nuteisė ir palaidojo savo seną politinį bendražygį. Kai tik reikėjo Seime „stumti“ kokią nors leftistinę velniavą, Majauskas buvo šalia ir pasiruošęs padėti.
Kai jam nutiko nelaimė - 50 proc. tikimybe siaubingas politinis susidorojimas ir šmeižtas - „žmogaus teisių gynėjai“ yra pirmi pasiruošę nuteisti ir atsisveikinti. Kalba būtuoju laiku. „Galėjai kreiptis“, etc. Jiems jis miręs.
Tikra velniava, gal jau vyrus nurašysim į šiukšlynus, o pradėsime ploti lesbiankom, kurios vis atkakliau brukasi į mokyklas ir visos tokios meniškos, nori ne dėstyti, o meniškai ugdyti:muzikuoti, šokti , vaidinti, tiksliau liesti, čiupinėti mažus žmogelius, juk jie tai niekam nepasiskųs, kad ugdytoja grabinėjasi...