Signatarai sukūrė mano tėvynę?

Šimtmečio psichozė baigia praeiti, galime blaivesniu protu pasvarstyti, ką iš tiesų šventė TV žiūrovai.

Keisčiausias šūkis - "Lietuvai - 100". Dar visai neseniai buvo 1000, o dabar štai beliko 100. Praeis dar dveji metai, ir patriotai klykaus džiaugsmu: "Lietuvai - 30!" Lietuvos amžius trumpėja?

Ne ką aiškesnis ir šiek tiek pataisytas patriotų šūkis "Atkurtai Lietuvai - 100". Išeitų, kad iki 1918 vasario 16 dienos Lietuvos nebuvo, ji buvo kažkur išgaravusi. Bet signatarai kažkokiu būdu ją visą - jos pievas, laukus, upes, ežerus, kalnus ir žmones - atkūrė iš nieko.

reklama

Bet juk yra tokia data - 100!

Tai ką iš tiesų patriotai šventė?

Šimtas metų Lietuvai, ar Lietuvos valstybei? Patriotas nustebs: ar ne tas pats?

Panaši sumaištis ir tikinčiųjų protuose. Jie deklaruoja savo meilę ir pareigą Dievui, bet realiai tarnauja bažnyčiai - labai konkrečiai juodaskvernių organizacijai. Ištikimesnei davatkai bažnyčia, parapijos kunigas ir Dievas yra tas pats. O jau neklystantis Popiežius!.. Tai pati Dievo meilė.

Patriotai gieda meilę tėvynei, bet iš tiesų tarnauja ir garbina savo valstybę. Gal dar ir myli ją? Myli teismus, kalėjimus, policiją, mokesčių inspekcijas, Seimą, antstolių kontoras ir visą didžiulę politinę organizaciją, kuri vadinama vienu žodžiu - valstybė?.. Sunku įsivaizduoti.

Taigi šalis ir valstybė nėra tas pats.

Atrodo, visai nesunku būtų savo tėvynę, gimtąjį kraštą, šalį, jos žmones skirti nuo politinės organizacijos, nuo galingos represinės struktūros piliečiams valdyti.

Daugelis skiria. Tie, kurie gyvena ne televizoriuj, bet labai konkrečioj vietoj, vaikšto labai realia žeme ir myli labai konkrečius žmones. Taip, savo šalį, žmones, bet ne vėliavas, ne herbus, ne antpečius ir kitus abstrakčius simbolius.

Iš kur sumaištis? Iš tos pačios valstybės, kuri nori sutapti su Lietuva ir neigia jos realų buvimą.

Bet ji yra, labai reali Lietuva, ji buvo netgi tada kai Vytauto Landsbergio tėvas buvo negimęs.

Hmmm... Ar ne per daug pasakiau?..