Dauguma Lietuvos gyventojų palaiko santykių su Rusija gerinimą. Lietuviai pasisako už politinių kontaktų su kaimynine šalimi atkūrimą ir pritaria Lietuvos premjero iniciatyvai atkurti Rusijos — Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos veiklą. Su tokia visuomenės nuomone neišvengiamai turės skaitytis kandidatai į Lietuvos prezidento postą, kurie kitų metų gegužę pretenduos į Dalios Grybauskaitės vietą.
Pasak kompanijos RAIT sociologinės apklausos, kuri buvo pravesta informacinės agentūros BNS užsakymu, 52 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už santykių su Rusija gerinimą. Apklaustieji pasisakė už politinio Vilniaus dialogo su Maskva atkūrimą ir palaikė Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymą atkurti Rusijos – Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos darbą.
Saulius Skvernelis / Nuotr.: sputniknews.lt
Prieš premjero iniciatyvą pasisakė 26 proc. lietuvių. Politinio dialogo su Kremliumi klausimu nuomonės neturėjo 22 proc. apklaustųjų. Pastarasis skaičius įdomiausias. Bet kuris sociologas patvirtins, jog situacija, kai 22 proc. respondentų neturi nuomonės, yra nenormali ir liudija, jog visuomenėje tvyro didelė įtampa.
reklama
Negali būti, jog beveik ketvirtadalis Lietuvos piliečių nesugebėtų atsakyti į elementarų klausimą: ar jie palaiko santykių su Rusija gerinimą?
Atsakymą jie tikrai turi, tačiau bijo jį sociologams išsakyti.
Ir tai nenuostabu, prisimenant, kas pastaraisiais metais dėjosi Lietuvos informacinėje erdvėje. „Maskvos rankos“ paieškos, „Kremliaus agentų“ išaiškinimas, iš pačių viršūnėlių sklindantis klyksmas apie „rusų grėsmę“, bet kuriam, pasisakančiam už gerus santykius su kaimynine Rusija, „vatniko“ etiketės klijavimas, nes jam, esą, „Kremliaus propaganda“ praplovė smegenis.
Po daugelio oficialios paranojos ir „raganų medžioklės“ metų žmonėms baisu gatvėse išgirsti, kad jie palaiko politinių santykių su Rusija atkūrimą. Todėl tuos 22 nuomonės neturtinčius procentus galima drąsiai pridėti prie minėtų 52 procentų, kurie pasisako už gerus santykius su Maskva.
Kaip matome, iki trijų ketvirtadalių Lietuvos piliečių palaiko dialogo su Rusija atkūrimą ir politinius Maskvos ir Vilniaus kontaktus.
Tokiu būdu, absoliuti lietuvių dauguma užima Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio poziciją ginče su prezidente Dalia Grybauskaite. Metų pradžioje Skvernelis pasiūlė atkurti Rusijos – Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos darbą dėl prekybos – ekonomikos, mokslo – technikos, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo. Premjero idėją iškart palaikė daugelis Lietuvos politikų, o štai Dalia Grybauskaitė pasisakė griežtai prieš, apkaltindama premjerą neatsakingumu.
Dalia Grybauskaitė / Nuotr.: sputniknews.lt
„Būtų naivu manyti, jog su šia šalimi galimi nieko bendro su politika neturintys ekonominiai santykiai. Rusija visada panaudojo energetiką, prekybą ir kitus instrumentus kaip priemones politiškai spaudžiant ir įtakojant kitas šalis. Tai patvirtina mūsų patirtis“, — pasakė Lietuvos prezidentė, tuo smagiai nustebinusi visus, nes ji pati praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog su Rusija reikia bendradarbiauti, o ne kariauti.
Galimai Maskva Grybauskaitei po šios frazės nediplomatiškai pareiškė, jog su ja jokios kalbos nebus, nes jau netrukus ji vėl sugrįžo prie savo paistalų apie šalį agresorę, su kuria negali būti jokių dvišališkų kontaktų. Dabar gi Grybauskaitė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
reklama
Kremlius nenori turėti su ja jokių reikalų, o tuo metu dauguma lietuvių nori santykių su Rusija atkūrimo.
Antirusišką Grybauskaitės poziciją remia mažuma. Tačiau iki jos atsisveikinimo su Lietuvos prezidento postu apie atsižvelgimą į lietuvių tautos norus ir santykių su Maskva gerinimą net kalbos negali būti. Ponia Dalia savo antrojo prezidentavimo metu tampa siaubo filmų „juodąja našle“, kuri su savimi į politinę smegduobę tempia visą Lietuvą. Tuo metu, kai visoje Rytų Europoje prasideda tarptautinio bendradarbiavimo atgimimas, Grybauskaitės vadovaujama Lietuva tebelieka apsuptyje atsidūrusia tvirtove, susiriejusia su visais kaimynais.
Ir todėl atsikratymas ponios Dalios politiniu palikimu taps viena svarbiausių 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos temų ir pagrindiniu kito Lietuvos vadovo uždaviniu. Visi pretenduojantys į aukščiausią šalies postą politikai bus priversti vienaip ar kitaip skaitytis su nuomone Lietuvos visuomenės, kurioje vyrauja siekis normalizuoti santykius su Rusija.
Lietuvos užsienio politikos peržiūrėjimas po Grybauskaitės išėjimo praktiškai neišvengiamas. Tame tarpe ir Rusijos kryptimi.
Lietuvos prezidento rūmai Daukanto aikštėje (Vilnius) / Nuotr.: sputniknews.lt
Tiesa, niekas negali garantuoti, kad tas peržiūrėjimas bus sėkmingas. Kiek jau buvo Lietuvos bandymų normalizuoti santykius su Rusija, Lenkija ir Baltarusija? Brazauskas, Paksas, Butkevičiaus socialdemokratai. Kiekvieną kartą pergalę šventė politinės „Dėdulės“ Landsbergio tradicijos: „agresyvi kaimynystė“, „imperijos ambicijos“, „didžiarusiškas šovinizmas“, „lenkiškas šovinizmas“, „paskutinioji Europos diktatūra“, „nesaugios atominės elektrinės“ ir taip toliau iki begalės. Visi kaimynai blogi, tik Lietuva gera.
Ir todėl visi kandidatai į Lietuvos prezidentus būtinai žadės rinkėjams gerinti santykius su kaimynais, tame tarpe ir su Rusija. Naujasis Lietuvos prezidentas net gali pabandyti sąžiningai vykdyti šiuos pažadus. Tačiau didelio optimizmo šia tema nėra.
Lietuvių tauta visada siekė draugystės su Rusija ir rusais, visada norėjo gerų santykių su kaimynėmis Lenkija ir Baltarusija.
Būtent tautos siekis ir skatino kaskart politinę Lietuvos klasę gerinti šiuos kaimyninius santykius. Tačiau kadangi Lietuvos politinė klasė geriausiai įvaldė meną rietis, veltis į skandalus, ieškoti priešų ir griauti, tuo didžiuojantis („Tarybų Sąjungą sugriovėme mes!“), visi šie bandymai nedavė rezultatų ir viršų ėmė Vytauto Landsbergio linija.
Nėra jokių garantijų, kad taip neatsitiks ir po to, kai su Daukanto aikšte atsisveikins jo ištikima mokinė Dalia Grybauskaitė.
Друзья, сайт находится в состоянии глубокой переделки, поэтому приглашаю Вас вернуться через некоторое время.
Сроки неопределенны, но как только - так сразу.