Lietuva pasitinka šimtmetį rekordiškai išmirdama

Lietuvos Respublika švenčia savo 100-metį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė, kad Lietuvoje yra kuo džiaugtis ir yra ką švęsti. Lietuva pasitinka savo šimtmetį "kaip niekada pripažinta", ji turi daug draugų ir yra gerbiama valstybė. Paskutinis teiginys yra abejotinas, bet neturint nieko geresnio reikia džiaugtis savo iliuzijomis: negalima juk džiaugtis tuo, kad savo šimtmetį Lietuva pasitinka europiniu savižudybių, alkoholizmo, emigracijos bei gyventojų mažėjimo rekordininke.

Lietuvos šimtmečiui skirtame intervių Lietuvos televizijai Grybauskaitė pasakė, kad palyginti su sunkia praėjusio amžiaus pradžia, kada buvo paskelbta Lietuvos Respublika, dabar viskas yra kitaip. Lietuva yra pripažinta tarptautinės bendruomenės, ji yra NATO ginama ir gali naudotis Europos Sąjungos galimybėmis gerinant gerovę.

"Todėl, iš tikrųjų, yra kuo džiaugtis ir ką švęsti. Džiaugiuosi, kad tame dalyvauja visi mūsų žmonės ", - apibendrino prezidentė, užtikrintai teigdama, kad lietuviai nori švęsti vasario 16 dieną.

Kam reikėjo šitai įtikinamai pareikšti?

Matyt, dėl skandalų, įvykusių ankstesniuose Lietuvos "gimtadieniuose", susijusių su tuo, kad įprasti lietuviai naudoja sakralines savo šalies datas šventiniame kalendoriuje kelionėms į Lenkiją dėl dešros.

Tokie veiksmai ypač siutino Lietuvos konservatorius: kaip taip : šventą valstybingumo atkūrimo dieną ir važiuoti į lenkų didmenines bazes? Lietuviai atsakė savo politikams kritika: - "Gatvėse šąlantys pirkėjai negailėjo piktų žodžių Lietuvos valdžios institucijų adresu. Buvo pasiūlymų fotografuoti lietuvius, kurie neša pirkinius iš Lenkijos bazių, ir siųsti nuotraukas prezidentei Dalia Grybauskaitai. Galų gale, ji turėtų žinoti, kaip žmonės švenčia vasario 16 d. ", - prieš du metus pasakojo lietuviško Delfi reporteris , kaip Lietuvos piliečiai " švenčia "valstybingumo atgimimą Lenkijos Suvalkuose.

reklama

Taip kad pasitikinčiame Dalios Grybauskaitės tone skamba saviįtaigos gaidelės. Lietuviai nori, nori, nori juk nori švęsti vasario 16 dieną! Net jei šią dieną naudoja apsipirkimo kelionėms pas kaimynus.

Ponios prezidentės frazė, kad "iš tikrųjų yra kuo džiaugtis ir ką švęsti", yra sukurpta taip, kad atskleidžia visą lietuviškoje visuomenėje karaliaujantį pesimizmo gylį. Džiaugtis tai nėra kuo, bet, jei neišlikti niūriems ir gerai paieškoti, gal šioks toks pozityvas ir yra. Lietuva įžengia į naująjį amžių "kaip niekada pripažinta" tarptautinės visuomenės - bent tai jau gerai. Praėjus šimtui metų po nepriklausomybės paskelbimo ji nėra nei Kosovas ir ne Kalnų Karabachas - kuo ne pretekstas optimizmui ?

Lietuvos valdžiai belieka tik tuo guostis, susidarius tokioms sąlygoms, kada respublika pasitinka savo šimtmetį kaip niekada išmirštanti.

Lietuviai nenori gyventi jiems sukurtoje šalyje ir masiškai bėga iš jos - toks yra pagrindinis Lietuvos valstybingumo šimtmečio pasiekimas.

Lietuvos emigracijos rekordai nuolat atnaujinami. 2015 m. iš Lietuvos išvyko 35 tūkst. žmonių, 2016 m. - daugiau nei 40 tūkstančių, 2017 m. - 55 tūkst. žmonių. Nuo "nepriklausomybės atkūrimo" Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik milijonu. Nuo 3,7 mln. 1990 m. iki 2,85 mln. šiandien. Daugiau nei 90% jaunų lietuvių sako sociologams, kad jie norėtų, jei pavyks, išvažiuoti į labiau išsivysčiusią šalį ir gauti ten darbą pagal savo specialybę.               

Patys lietuviai apie bėgimo iš Lietuvos priežastis kalba paprastai ir įtikinamai. Pagal sociologinę apklausą, atliktą viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" , kurį užsakė Kauno technologijos universitetas, 64% lietuvių mano, kad pagrindinė problema šalyje yra neadekvačiai didelės kainos esant vieniems iš mažiausių atlyginimų visoje ES.

Šia tema Lietuvoje atsirado posakis: Lenkijoje ar Vokietijoje kainos yra kartais (n kartų) mažesnės, o atlyginimai yra didesni. Yra du klausimai: kaip Lietuvos valstybė leido atsirasti tokiai situacijai ir kodėl reiktu likti gyventi Lietuvoje esant tokiai situacijai?

reklama

Tokia pat aštri Lietuvai problema - negalėjimas gyventi oriai šioje šalyje.

Lietuviškos pajamos negali užtikrinti normalaus gyvenimo lygio, sako sociologams 55 proc. respublikos piliečių. Pensijos ir atlyginimai Lietuvoje yra ubagiški, todėl darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažėja ir mažėja. Ar daug išvažiavusių norės grįžti prie lietuviškų atlyginimų ir kainų? Niekas nenorės. Todėl nėra jokios vilties apie emigrantų grįžimą, sąžiningai sako 43 proc. lietuvių apklausinėjami.

Dauguma lietuvių yra įsitikinę, kad emigraciją labiausiai įtakoja ekonominiai motyvai (65% respondentų). Tarp kitų atsakymų - socialinio nesaugumo jausmas, teisingumo stoka, neigiama emocinė būsena, geresnė karjeros perspektyvą užsienyje, nepasitenkinimas vidaus politika ir politikais.

Labiausiai erzinantis dalykas tiems politikams yra tai, kad grėsmės, kurią kelia Rusija, kaip emigracijos priežasties lietuviai tame sąraše beveik niekada nemini. Suversti kaltę dėl tragiškos padėties lietuviškoje visuomenėje tradiciniam atpirkimo ožiui - "agresyviai rytų kaimynei" - nėra kaip. Viskas yra daug liūdniau.  

Lietuva nepatraukli savo piliečiams, kurie gyveno šiame siaurame ruože palei Baltijos jūros pakrantę tūkstantį metų, o dabar atsisako jo, nenori susieti su juo savo likimo.

"Lėktuvai skrenda į Airiją, į Angliją, į Norvegiją, žmonės važiuoja ir lygina kainas, atlyginimus už tą patį darbą ten ir čia. Žinoma, rezultatas yra ne Lietuvos naudai ", - pakomentavo apklausos rezultatus sociologinio centro "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys.

Globalinės konkurencijos dėl žmonių sąlygomis Lietuva pasirodė nekonkurencinga. Todėl ji miršta. Per metus šalyje prarandama 1,5-2% gyventojų. Normalūs sveiki žmonės iš Lietuvos išvažiuoja, o likusieji daro savo šalį Europos ir pasaulio rekordininke dėl savižudybių ir alkoholizmo .

35.000 savižudybių per 28 nepriklausomybės metus. 26,1 savižudybės 100 tūkstančių gyventojų - Europos rekordas. 16 litrų išgerto alkoholio vienam gyventojui - pasaulinis rekordas. Kas antras šalies gyventojas - alkoholikas. Pagal prognozes, Eurostat duomenimis, iki 2080 Lietuvoje bus 1 milijonas 650 tūkstančių gyventojų, iš kurių 85% žmonių bus vyresni nei 60 metų.

Argi šie skaičiai savaime nėra nuosprendis Lietuvos valstybei?   

Šios valstybės pastatas pasirodė esąs kreivas , šleivas ir griūvantis . Gyventojai iš šio pastato evakuojasi ir persikelia skubos tvarka. Bet, žinoma, tą faktą pripažinti ir pradėti ilgą pokalbį apie tai, kodėl taip gavosi ir ar vis dar įmanoma kažką pataisyti , lietuviškai "namų valdybai" yra neparanku. Ypač griūvančios ant šono konstrukcijos šimtmečio jubiliejaus dieną.

Todėl į apyvartą išeina, pavyzdžiui, "iš tikrųjų yra kuo džiaugtis". NATO saugo nuo "Rusijos grėsmės" (kuria patys lietuviai, sprendžiant iš apklausų, netiki), Europos Sąjunga leidžia naudotis galimybėmis siekiant geresnės gerovės (Įdomu, ką turėjo omenį Grybauskaitė: emigracija ar subsidijas iš ES lėšų) ir į Lietuvos jubiliejų Vilniuje ateis daug Europos lyderių. Visus juos Lietuvos prezidentė surinks vienoje salėje ir skaitys ilgą kalbą apie mažos, bet išdidžios Lietuvos Respublikos pasipriešinimą "Rusijos grėsmei". Tai bus Lietuvos pasiekimas,  tai toks pretekstas džiaugtis , tai bent sėkmės istorija!