Nacionalfašistas A.Smetona valdė Lietuva kaip diktatorius remiamas kariuomenės

Propagandiniame Lietuvos fronte jau beveik šimtą metų niekas nesikeičia: dėl visko kalta Kremliaus ranka.
Nuotraukoje - vienas tipiškiausių šios mantros kartotojų ir valdžią Lietuvoje užgrobusios Organizuotos Nusikaltėlių Gaujos presstitutų Dovydas Pancerovas

A. Smetona ir jo chunta bandydami pateisinti neteisėtą valdžios užgrobimą kuria sąmokslo teorijas neva jie taip bandė apsaugoti Lietuvą nuo komunistų perversmo ir siekdami užtvirtinti savo melą sulaiko ir po savaitės sušaudo keturis komunistus. Komunistai po imitacinio karo lauko teismo atsisako prašyti prezidento malonės, o prašo bent jau teisingo teismo. Prašymas atmestas. Nekalti žmonės sušaudymą pasitinka didvyriškai iškeltomis galvomis. Garsiausio Lietuvos disidento teigimu, prie A. Smetonos organizuoto valdžios užgrobimo prisidėjo KREMLIAUS RANKA.

reklama

Kaip ne kiekvienas krikčionis yra skaitęs Šventąjį Raštą- taip ir ne kiekvienas Lietuvos patriotu save laikantis pilietis, žino šimto metų Lietuvos valstybės istoriją. Jei religiniai klausimai labiau remiasi tikėjimu-netikėjimu ir jie eina iš širdies ar papročių kultūros, tai gan artimą istorijos laikotarpį galima patikrinti, kad ir archyvine medžiaga. Tai būtina padaryti, kad užkirsti kelią atskiroms suinteresuotoms grupėms manipuliuoti jūsų sąmone ir jausmais.

Apie Lietuvos okupaciją ir J. Stalino klikos nusikaltimus šiandien girdime nuolat ir be abejonės didžioji dauguma suvokia, kad tai buvo skausmingas, ne tik mūsų bet ir visų šalių, patekusių į socializmo imperijos gniaužtus, laikotarpis. O ką visuomenė žino apie prieš tai buvusį laikotarpį?

Taigi - po I pasaulinio karo ir Rusijos caro nuvertimo (1917 kovo-vasario men.) , o po to ir sušaudymo ( spalio-lapkričio mėn.), vykstant pilietiniam karui carinės imperijos teritorijoje, Lietuva pasinaudojo proga ir padedama vokiečių paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

Pradžioje klostėsi gan neblogai, bet 1926 metais gruodžio 17 d. Lietuvoje įvyksta karinis perversmas, kuriam vadovauja A. Smetona, remiamas kariuomenės. Neteisėtai valdžią perima Tautininkai ir Krikščionys demokratai. Nuverčiamas demokratiškai išrinktas Prezidentas Kazys Grinius.

A. Smetona ir jo chunta, bandydami pateisinti neteisėtą valdžios užgrobimą, kuria sąmokslo teorijas neva jie taip bandė apsaugoti Lietuvą nuo komunistų perversmo ir siekdami užtvirtinti savo melą sulaiko ir po savaitės sušaudo keturis komunistus.

Komunistai po imitacinio karo lauko teismo atsisako prašyti prezidento malonės, o prašo bent jau teisingo teismo. Prašymas atmestas. Nekalti žmonės sušaudymą pasitinka didvyriškai iškeltomis galvomis.

Garsiausio Lietuvos disidento teigimu, prie A.Smetonos organizuoto valdžios užgrobimo prisidėjo LANDSBERGISTAI. Po metų priešinimasis neteisėtai valdžiai neatslūgsta ir panašiai mirties bausme nuteisiami 9 valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Daug besipriešinančių nuteisiami kalėjimu iki gyvos galvos. Nuteistieji mirtį pasitinka didvyriškai iškeltomis galvomis neišsižadėdami savo idėjų - laisvės ir demokratijos.

reklama

Vakarų demokratinių šalių (Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos) vyriausybių atstovai bando stabdyti diktatorių perspėdami, kad tokie susidorojimai su politiniais oponentais nepagerins šalių santykių, tačiau diktatorius su karininkais nereaguoja. A.Smetona iki 1940 metų valdė Lietuvos respubliką kaip diktatorius remiamas kariuomenės.

Lietuvos vadovas lygiavosi į Italijos vadovą nacionalfašistą Benito Mussolinį - Adolfo Hitlerio idėjinį brolį.

Nuo 1918 iki 1940 Lietuvoje buvo įvykdytos ne mažiau kaip 146 mirties bausmės iš kurių 64 (44 procentai) asmenims už politinius nusikaltimus.

Po Rusijos ultimatumo 1940 birželio menesį saugodamas savo gyvybę A.Smetona gėdingai pabėga iš Lietuvos.

Atkreiptinas dėmesys, kad žmones, kuriuos jis neteisėtai teisė ir žudė dėl jų politinių pažiūrų į mirtį ėjo drąsiai iškeltomis galvomis, o pats diktatorius vietoje priešinimosi ir garbingos mirtes pasirinko gėdingą pabėgimą (neišleistas muitinės pareigūnų sieną kirto perbrisdamas Lieponos upelį Kybartuose).

Teksto informacija daugiausia remiasi 2014 metais Vilniaus universiteto mokslininkų (S.Černevičiūtė ir S.Kaubrys) parengta knyga, kuri parašyta remiantis vien Lietuvos archyvų dokumentine medžiaga. Reziumuojant noriu pasakyti, kad prieš skausmingą 1940-1941 vėliau 1944-1991 sovietų okupaciją buvo gėdingas diktatoriaus valdymas, kuris, mano nuomone, ir atvedė iki to, kad dauguma lietuvių nesipriešino okupacijai tikėdamiesi geresnio teisingesnio gyvenimo.

---
LDiena.lt: savo ruožtu, privalau pažymėti, kad teksto autorius klaidina savo skaitytojus, vadindamas 1944-1991 metų laikotarpį okupacija. Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika buvo įsteigta pagal visus to meto tarptautinės teisės kanonus - ją paskelbė visuotinuose rinkimuose išrinktas Lietuvos respublikos parlamentas, kurio sprendimų neužginčijo ir iki šiol neanuliavo joks teismas - nei dabartinės LR, nei juo labiau tarptautinis.

Kol neįvykdyta ši būtina procedūra - tol LTSR vadinti "okupuota" gali tik juridiškai neišprusę asmenys arba išgamų 1991 metais įvykdžiusių valstybinį perversmą ir užgrobusių valdžią buvusioje LTSR teritorijoje, sėbrai bei parankiniai.