Dauguma lietuvių už santykių gerinimą su Rusija

Antros prezidento kadencijos pabaigoje Dalia Polikarpovna virsta "juodoja našle" iš siaubo filmų, kuri visą Lietuvą traukia paskui savę į politinį kapą. Nors visa kita Rytų Europa pradeda atgaivinti tarptautinį bendradarbiavimą, Grybauskaitės vadovaujama Lietuva tebėra apgulta tvirtovė, kuri susipyko su visais savo kaimynais.

Dauguma Lietuvos gyventojų palaiko santykių su Rusija gerinimą. Lietuviai pritaria politinių ryšių su kaimynine šalimi atkūrimą ir pritaria Lietuvos Ministro Pirmininko iniciatyvai atnaujinti Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos darbą. Su tokia visuomenės nuomonę neišvengiamai turės skaitytis busimi kandidatai į Lietuvos prezidento, kurie kitais metais varžysis į Dalios Grybauskaitės vietą.

Remiantis informacinės agentūros "BNS" užsakymu bendrovės "RAIT" atlikta sociologine apklausa, 52 % lietuvių pritaria santykių su Rusija gerinimui. Respondentai pasisakė už Vilniaus ir Maskvos politinio dialogo atkūrimą ir pritarė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pasiūlymui atnaujinti Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos darbą.

reklama

26 % lietuvių pasisakė prieš ministro pirmininko iniciatyą. 22% respondentų mano, kad sunku atsakyti į klausimą apie politinį dialogą su Kremliu. Paskutinis skaičius yra labiausiai įdomus. Bet kuris sociologas patvirtins, kad situacija, kai 22% respondentų sunku atsakyti į klausimą, yra nenormalus ir rodo didelę įtampą visuomenėje. Negali būti, kad beveik ketvirtadalis Lietuvos piliečių negalėjo atsakyti į pradinį klausimą: ar jie palaiko santykių su Rusija atnaujinimą?

Aišku, kad atsakymą jie turi, tik jie bijo tai pasakyti sociologams.

Tai nestebina, jei mes prisimintume viską, kas dėjosi pastaruosius kelerius metus informacinėje Lietuvos erdvėje. "Maskvos rankos" ieškojimas, "Kremliaus agentų" apreiškimas, iš pat viršaus einanti isterija "Rusai puola", paskelbimas "vatnikais" su "kremliaus propagandos" praplautomis smegenimis visų, kas yra už pragmatiškus geros kaimynystės santykius su Rusija. Po daugelio metų oficialios paranojos ir "raganų medžioklės" , žmonėms gatvėse tiesiog baisu atsakyti, kad jie palaiko politinių ryšių su Rusija atgaivinimą. Todėl tuos 22%, kuriems sunku atsakyti, galima drąsiai pridėti prie tų 52%, kurie palankūs  geriems santykiams su Maskva.

Pasirodo, kad iki trijų ketvirtadalių Lietuvos piliečių palaiko dialogą su Rusija ir politinių kontaktų tarp Vilniaus ir Maskvos atnaujinimą.

Taigi, absoliuti dauguma lietuvių yra Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pusėje jo ginče su Dalia Grybauskaite . Metų pradžioje Skvernelis pasiūlė atkurti Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės prekybos, ekonominio, mokslinio, techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos darbą. Premjero idėją iš karto palaikė daugelis Lietuvos politikų, tačiau Dalia Grybauskaitė smarkiai pasipriešino, kaltindama vyriausybės vadovą neatsakingumu.

"Būtų naivu įsivaizduoti, kad ekonominiai santykiai, atskirti nuo politikos, yra įmanomi su šia šalimi. Rusija visada naudojo energetiką, prekybą ir kitas priemones kaip politinio spaudimo priemonę ir įtaką kitoms šalims. Mūsų ankstesnė patirtis tai tik patvirtina ", - pasakė Lietuvos Prezidentė, kuo visus nustebino, nes praėjusių metų pabaigoje pati pareiškė, kad būtina bendradarbiauti su Rusija, o ne kovoti.

reklama

Matyt Maskvoje po šitos Grybauskaitės frazės, buvo nuspręsta neturėti su ja reikalo ir kategoriškai pareikšta , kad nekalbės su ja, nes netrukus dalia Polikarpovna grįžo prie savo firminės retorikos apie šalį-agresorių, su kuria negali būti dvišalių kontaktų. Ir dabar Grybauskaitė yra sunkioje padėtyje.

Kremlius nenori su ja turėti jokių reikalų, o absoliuti dauguma lietuvių nori, kad būtu atnaujinti santykiai su Rusija. Grybauskaitės antirusiška pozicija yra aiškioje mažumoje. Tačiau iki jos pasitraukimo iš Lietuvos prezidento posto negalima įvykdyti Lietuvos žmonių siekių ir atstatyti santykius su Maskva. Antros prezidento kadencijos pabaigoje Dalia Polikarpovna virsta "juodoja našle" iš siaubo filmų, kuri visą Lietuvą traukia paskui savę į politinį kapą. Nors visa kita Rytų Europa pradeda atgaivinti tarptautinį bendradarbiavimą, Grybauskaitės vadovaujama Lietuva tebėra apgulta tvirtovė, kuri susipyko su visais savo kaimynais.

Todėl politinio Dalios Polikarpovnos palikimo atsikratymas, bus viena iš pagrindinių 2019 m. Prezidento rinkimų temų ir pagrindinė užduotis kitam Lietuvos prezidentui. Visi kandidatai į viršų postą šalyje bus priversti vienokiu ar kitokiu būdu atsižvelgti į Lietuvos visuomenės nuomonę, kurioje vyrauja nusiteikimas normalizuoti santykius su Rusija.

Lietuvos užsienio politikos peržiūra po Grybauskaitės išėjimo beveik neišvengiama. Įskaitant ir Rusijos kryptimi.

Tiesa, niekas negarantuoja, kad ši peržiūra bus sėkminga. Kiek Lietuvai bandymų buvo "atstatyti" santykius su Rusija, Lenkija ir Baltarusija? Brazauskas, Paksas, Butkevičiaus socialdemokratai. Kiekvieną kartą laimėdavo politinė "dėdulės" Landsbergio tradiciją: "agresyvi kaimynystė", "imperines ambicijos", "didysis rusų šovinizmas," "lenkų šovinizmo", "Europos paskutinė diktatūrą", "nesaugi atomines elektrinė" ir t.t.. iki begalybės. Visi kaimynai yra blogi, viena Lietuva yra gera.

Taigi Lietuvos kandidatai į prezidentus žadės 100% rinkėjams visiškai "perkrauti" santykius su kaimynais apskritai ir Rusija tuo pačiu. Naujasis Lietuvos prezidentas netgi gali sąžiningai stengtis įvykdyti šiuos pažadus.

Tai tik štai ypatingo optimizmo dėl to nėra. Lietuvos žmonės visada buvo už draugystę su Rusija ir rusais, jie visada buvo už gerus kaimyninius santykius su Lenkija ir su Baltarusija. Būtent tautos siekis įpareigojo Lietuvos politinę klasę stengtis vystyti šiuos geros kaimynystės santykius. Bet, kadangi Lietuvos politinė klasė pagrinde moka tik burnotis , ieškoti priešų ir naikinti, ir net tuo didžiuotis ("mes sunaikinom Tarybų Sąjungą), visi bandymai yra nesėkmingi ir Vytauto Landsbergio linija visada yra viršesnė. Nėra jokios garantijos, kad taip nenutiks ir išėjus iš Daukanto aikštės jo ištikimai mokinei Daliai Grybauskaitei .