FALKON HEAVY - Be tviskančio piaro burbulo

Vasario 6 d. "Falcon Heavy", "SpaceX kompanijos", atliko pirmąjį bandomąjį skrydį - į "Marso" orbitą buvo paleistas kompanijos savininko Ilono Masko "Tesla Roadster" sportinis automobilis.

Paleidimas buvo sėkmingas, išskyrus centrinio greitintuvo nusileidimą bandant vertikaliai nusileisti po paleidimo. Dėl gedimo greitintuvas tėškėsi į vandenį 482 km / h greičiu 100 m atstumu nuo nusileidimo aikštelės. Vėliau Maskas paaiškino, kad jie skrido ne į Marsą, bet link asteroidų žiedo: "Trečias variklių įjungimas buvo sėkmingas. Mes praleidome Marso orbitą ir pralėkėme Marso orbitą irjudame link asteroidų žiedo ", - rašė Maskas savo" Twitter ".

P.S. Būčiau praleidęs (autorius A. Č.) naujieną, nes nerašau apie Masko nesėkmes. Bet jei ne vienas bet - dauguma entuziastingų klyksmų, įvairių komentatorių alia: "Maskas tipo šaunuolis! Ir automobilis į Marsą - tai tai šakės kokia jėga! "Todėl mes paanalizuokime šį paleidimą, kad grūdai būtų atskirti nuo pelų, o tviskantį piaro burbulą nuo faktų.

Pirmasis momentas.

Kas nuskrydo į Marsą? Ar ten nuskydo karboninis Masko automobilio korpusas . Tesla Roadster sveria (kaip sakoVikipedija) 1142 kilogramus. Natūralu, kad paleistas automobilis turi būti kuo lengvesnis, net iki vidinių sistemų ir variklio iš po gaubto demontažo. Kiek ten lieka po to? Teisingai! 600 kilogramų svorio. Ne daugiau.

Tačiau dar 1972 m. Tarybų Sąjunga pradėjo leisti į Marso orbitą 5 tonų svorio aparatus. Tik šiose penkiose tonose buvo naudingas krovinys (žmonės ne š... malė!), o ne niekam nereikalingas autochlamas.

reklama

Reziume: Maskas pakartoja 1972 metų TSRS pasiekimus.

Antrasis momentas.

Ar pasiuntė į Marsą? Ne! - nuskrido kažkur tik Marso kryptimi. Jie ketino paleisti į Marso orbitą.. Varikliai įšjungti, atidirbo, atsijungė. Nėra kuro, dabar jau kur skrenda - ten ir nuskris. Trajektoriją galima tiksliai apskaičiuoti nuo variklio išjungimo momento. Pagal skaičiavimus pasirodė, kad skrenda ne ten kur taikė - jie nepatenks į Marso orbitą, jie pataikys į asteroidų juostas. Tada nedelsiant buvo paskelbta: "Na, tik pagalvokit nepataikėm į Marsą. Užtat dabar mes skrisim į asteroidus! ". Viskas gerai, į asteroidų juostą sunku nepataikyti, kaip kad į Marsą, asteroidų juk dešimtys tūkstančių.

Paleistas aparatas dabar makaluosis 0,98-2,6 astronominio vienetų atstumu nuo Saulės. Tuo pačiu priartėdamas prie Saulės kartais arčiau nei planeta Žemė.

Kažką panašaus Tarybų Sąjunga atliko dar 1962 m., nusiųsdama į Marsą apie 900 kg svorio aparatą "Mars-1". 
1963 m. kovo 21 d. 106 milijonų km atstumu nuo Žemės įvyko paskutinis ryšio seansas su aparatu. Tada ryšys buvo prarastas, tačiau tais laikais tai buvo kosminių ryšių nuotolio rekordas. 1963 m. birželio 19 d. "Mars-1" atliko nevaldomą skrydį maždaug 193 tūkstančių km atstumu nuo Marso ir toliau skrido aplink Saulę. Kažkaip panašiai ir Masko aparatas skris.

Reziume: Maskas pakartojo Tarybų Sąjungos pasiekimą 1962 metais. Pasirodo, kad kažkaip nieko novatoriško pasiunčiant kelias tonas krovinio link Marso kaip ir nėra . Tada mes toliau bandom įžvelgti kažką piaro burbule. Galbūt mes rasime kažką vertingo?

Trečias momentas.

Krovinio masė iškelta į orbitą. "Falcon Heavy" skrydė tos versijos, kuri leidžia iškelti iki 25 tonų į žemą orbitai (toliau - ŽO) ir iki 8 tonų geopereinamąją orbitą (toliau GPO). Bet vienos tonos apkrova tuo pačiu metu, kalbant atvirai, nėra įspūdinga ... lengvas svoris - nieko nuostabaus - piaro akcija buvo sėkminga. Tačiau net ir mažos japoniškos raketos tą patį gali padaryti - visa tai jau seniai praeitas kosmonaitikos etapas. Jei mes kalbėsime apie "Protonus", tai jie gabena 23 tonas į ŽO ir apie 7 t GPO.

Reziume: Maskas sugebėjo pakartoti senų gerų "Protonų" pasiekimus.

Ketvirtas momentas.

Gal tai gali reikšti "Falcon Heavy" ekonominį patrauklumą ir pigius skrydžius? Tada prie ko čia piaras su automobiliu metamu nežinia kur? Nors reikia pripažįnti, kad "Falcon Heavy čia atrodo palankiai, nors ir ne taip vienareikšmiškai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kompanijos tinklalapyje nurodoma tik paleidimo su iki 8 tonų naudingo krovinio į GTO kaina $90 mln . Bet tai lihgt - variantas, kurią mes kaip tik matėme. Todėl apie jį pakalbėkim.

reklama

Pirmas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad ši suma - jei viskas idealu - pakopos grįžta be jokių pažeidimų. Akivaizdu, kad ŠIS paleidimas neįsirašo į šį skaičių.

Antra - palyginti su tuo pačiu "Proton" paleidimas yra pigesnis - apie 65-70 $ milijonų . Rusiškas Sojuz-5 iškelia 17 t ŽO už 55 mln $, o daugkartinio naudojimo versija (yra paskelbta apie kurimą ir gamybą daugkartinio naudojimo versijos) tai kainuos dar pigiau. Tačiau "Falcon Heavy" paleidimas yra daug pelningesnis nei JAV  raketos - nešėjos "Delta IV" paleidimas. Čia mokama nuo 164 iki 400 milijonų dolerių, priklausomai nuo krovinio. Į ŽO tai 9,4-28,7 tonų GPO 4,4-14,2 kg. Vidutiniškai "Delta IV" yra dvigubai brangesnė.

Reziume: pagal kainą atrodo neblogai, bet ne daugiau.

Penktas momentas.

"Falcon Heavy" - supersvorių raketa - nešėja ? Laukiam "Sunkaus Flakono" su pilna apkrova ... pažiūrėsim :)

Pati sunkiausia Falcon Heavy versija galės ateityje iškelti į ŽO 63,8 t., o į GTO 26,7 m. Jo 63 tonos palyginti su 100-200 tonų dar tarybinės "Energija" - čia net liežuvis nesiverčia pasakyti , kad buvo parota tik "pirminiai lytiniai požymiai". Ir net 63 tonos - kuo jas vežioti ? Marso laivas? Ir atsižvelgiant į tai, kad JAV netgi nori atsisakyti TKS ir nuolat mažina NASA biudžetą? Tik dvi "Energijos" buvo paleistos dėl gana prozaiška priežasties - dabar kosmose tiesiog nėra objektų kuriuos aptarnauti butu reikalingi (beje, labai brangūs) skrydžiai tokios didžiulės raketos, keliamaji galia kurios daugiau kaip 100 tonų. Beje, "Energija" taip pat turėjo būti iš dalies pakartotinai panaudota. Norit išnaudoti RD-170 variklių resurso, skirto 10 skrydžių, išteklius, buvo numatyta pirmojo pakopos A blokų grąžinimas ir pakartotinis naudojimas. Sistema buvo įdėta į specialius konteinerius ant blokų A paviršiaus . Per 14 metų 16 milijardų rublių buvo investuota į sistemos sukūrimą .

O ši "Energija II" (dar vadinama "Uragan") buvo sukurta kaip visiškai daugkartinio naudojimo.

Sunkiausia modifikacija: jos startinis svoris buvo 4747 t. Naudojant 8 šoninius blokus ir centrinio blpką "Energija-M", kaip paskutinę pakopą, raketa "Vulkan" turėjo iškelti į žemą orbitą aplink Žemę 175-200 tonų

Su šia milžiniška raketa buvo planuojama atlikti pačius ambicingus projektus: Mėnulio apgyvendinimas, kosminių miestų statybos, pilotuojamą misiją į Marsą, ir t.t.. Pilna raketos - nešėjos "Energija" kaina, pateikta apmokėjimui pirmojo etapo pradžioje (1987-1988 m m) buvo 145-155 mln. rublių.

Reziume: Falcon Heavy ir čia nėra rekordininkas.

Bendra išvada yra ta, kad "Falcon Heavy" yra pažangus ir turintis  perspektyvas komercinis projektas. Bet jis turi stiprią konkurenciją. Ir jo piare yra per daug blizgesio.