Skvernelis: mūsų propagandininkų pasisakymai nelabai skiriasi nuo Rusijos

Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ministras pirmininkas mano, kad Lietuvos propagandininkų pasisakymai nelabai skiriasi nuo propagandos iš Rusijos; premjeras ragina įsiklausyti į daugumos nuomonę ir atnaujinti politinius santykius su Rusija

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, atsakydamas savo kritikams dėl išreikšto požiūrio į tarpvyriausybinius santykius su Rusija, perėjo į kontrataką ir palygino kritikų argumentaciją su Rusijos skleidžiama propaganda.

"Mūsų propagandininkų pasisakymai nelabai skyrėsi nuo anos pusės propagandos (Rusijos — Sputnik). Paskelbta apklausa, kuri rodo, kiek gyventojų iš tikrųjų pritaria, kad reikėtų tam tikrų kontaktų (ne draugystės ar bičiuliavimosi). Man atrodo, 52%. Tai kas čia — vėl "neteisinga" apklausa? O gal geriau girdėkime žmones, kad ir kokia būtų jų pozicija?" — svarstė premjeras LRT interviu.

reklama

Skvernelis mano, kad nereikia iš karto kaltinti žmones ir vadinti juos "Kremliaus agentais" ir panašiai, jei tik kažkas išsako skirtingą nuomonę.

"Neturėtų būti taip, kad, jei žmogus pasako tai, kas kam nors nepatinka, tuoj pasipila kaltinimai — "Kremliaus agentas" ir pan. Man, buvusiam Lietuvos pareigūnui, karininkui, tai — įžeidimas. Juolab, kad esu prisiekęs tik nepriklausomai Lietuvai — ir kaip pareigūnas, ir ministras, ir ministras pirmininkas", — pabrėžia premjeras.

Anot ministro pirmininko, panašią kritiką jis vertina kaip įžeidimą, nes jis "prisiekęs tik nepriklausomai Lietuvai" ir pasiruošęs apginti jos suverenitetą.

Skvernelis pabrėžė, kad jo siūlymas atnaujinti tarpvalstybinės tarybos veiklą buvo iškraipytas politinių oponentų.

Ministro pirmininko teigimu, jo Vyriausybė neketina keisti pozicijos, susijusios su sankcijomis ir Ukraina. Tačiau jis susirūpino dėl politinių kontaktų nebuvimo būtent toje vietoje, "kur turi būti politinis kontaktas".

"Štai vienas konkretus pavyzdys — planuojamas naftos gręžinio prie Kuršių nerijos eksploatavimas. Manau, nepakenktų, jei būtų kontaktai viceministrų lygiu, ir mes išreikštume savo poziciją. <…> Galima, žinoma, tą daryti diplomatiniais kanalais, notomis. Bet kai kuriais klausimais reikia kalbėtis", — tvirtina premjeras.

reklama

Sausio pradžioje Lietuvos Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis pareiškė, kad šiemet Lietuva turėtų pradėti atnaujinti ryšius su Rusijos valdžios institucijomis. Ministro pirmininko teigimu, į ryšių atnaujinimą su Rusija reikia žiūrėti pragmatiškai.

Truputį vėliau Skvernelis pabrėžė, kad tarp Lietuvos ir Rusijos reikia atkurti tarpvalstybinę komisiją, kuri užsiėmė prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimais. Ji nutraukė savo veiklą 2012 metais.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino šiuos pasiūlymus kaip netinkamus ir neatsakingus. Nors pati 2017 metų pabaigoje užsiminė apie santykių su Rusija gerinimą. Jos pasakymai, kad "su Rusija reikia bendrauti ir prekiauti, o ne kariauti" sukrėtė visuomenę.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad Lietuva palaiko ekonominius ir kultūrinius santykius su Rusija, o darbas dėl premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų, kad reikia pradėti politinį dialogą su Rusija, bus gera pamoka. Ministras anksčiau sakė, kad aukšto lygio susitikimai su Rusija politizuoja kontaktus ir tampa dar viena spaudimo priemone.

Maskva vertins Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą apie būtinumą "bendradarbiauti, o ne kariauti" su Rusija, atsižveldama į realią veiklą, o ne tikėdama žodžiais.