Mauglis JAV ir TSRS: kokius vaikus auklėja ideologija per animacinius filmus

Neseniai pažiūrėjau tarybinį animacinį filmą „Mauglis“, tiesą sakant, tiesiai įtraukiau. Atkreipiau dėmesį į kai kuriuos svarbius momentus, kuriuos galima pavadinti „vertybinių orientyrų programavimu“. Tapo įdomu ir radau tinkle amerikietišką „Mauglį“. Stebėtina, ant kiek skiriasi šie paveiksliukai! Ir ant kiek skirtingą žmogų jie auklėja!

Personažai

Tarybinėje versijoje (TV) visi personažai charizmatiški ir turi būtent savo charizmą, nepakartojamą dinamiką, vaizdinį, kai tuo tarpu amerikietiškoje versijoje (AV) visi personažai vienodi – vienodai juda, vienodai kalba, netekę bet kokios charizmos ir panašūs į klounus.

Tuo tarpu TV gerai atsekama būtent savo stipriųjų savybių realizacijos idėja.

TV – išvis labai gilus ir emociškai stiprus animacinis filmas. Čia suprantamai kalbama apie draugystę, savitarpio pagalbą, be to kiekvienas komandoje žaidžia savo stipriosiomis pusėmis: Kaa – nesivelia į kovą, bet jis išmintingas ir siūlo strateginius sprendimus (rasti kardą, nugalėti ruduosius šunis); Bagira – paprastai moteriškumo idealas, aš net pridėčiau – alfa – moteris: ji stipri ir pavojinga, ir prie to gracinga ir švelni, žaisminga ir spontaniška, bet tuo pačiu laiku sąmojinga ir išmintinga ( būtent ji „išvairavo“ temą apie Mauglio išgelbėjimą, davus miniai Jautį gaujos susirinkime); Balu – puikus mokytojas; Akela – išmintingas, nuožmus ir gudrus, jis žaidžia ne pagal taisykle ir to pasekoje gauna už tai per dantis; Šakalas pilnas baimės ir matyt, pats šlykščiausias personažas animaciniame filme. Visi personažai subrendę, charizmatiški ir aiškiai mato savo vietą džiunglėse.

Tuo tarpu AV – nieko panašaus išvis nėra, Visi personažai vienodai kvaili ir „juokingi“. Nežiūrint į skirtingą plastiką pas visus juos vienodos grimasos ir emocijos. Savo kelio konceptas apverstas – beždžionė nori tapti žmogumi, drambliai vaikšto rikiuotėse, o pats Mauglis niekaip negali apsispręsti, kuom gi jam būti, ką mėgdžioti.

ATMOSFERA IR KONCEPTAS

TV, žinoma, viskas ne taip spalvinga… ir harmoninga. Žiaurus sovietinis realizmas – tai, manau, minusas. Bet savaip simboliška, nes leidžia lengviau mintimis atitrūkti ir matyti animacinių filmų esmę:

Ieškok savo stipriąsias puses ir rask savo vietą visuomenėje. Draugystės, kolektyvo jėga, žymi frazė „tu ir aš, mes vieno kraujo“, kooperacija sprendžiant užduotis.

Kartu galima žymiai daugiau pasiekti, negu pavieniui. Kolektyvas – tai svarbu ir naudinga. Vėl gi pagarba individualumui. Kiekvienas daro tai, kas jam geriausiai gaunasi.

Galiausiai gėris nugali blogį. Animaciniai filmai moko būti sąžiningais ir stipriais ir žaisti šviesos pusėje. Nes tamsta bus būtinai nugalėta. Dažnai personažai ėjo mirti ir buvo pasirengę kovoti iki galo už tai, kad gėris ir likimas apdovanotu juos už drąsą – situacija sprendėsi arba taikiai (kaip taryboje), arba jų naudai (kaip filmo pabaigoje).

reklama

Drąsa ir garbe apdovanojama. Negarbė, gudrumas ir bailumas – baudžiamas.

Visi dirba: dygliakiaulės ridena moliūgus, vilkai medžioja ir mokosi(!), lokys moko, lyderis vadovauja ir taip toliau. Išvada: dirbk – ir gausi rezultatą.

Amerikietiškame animaciniame filme visi „dergiasi“ ir tyčiojasi vienas iš kito ir tai lygtais „linksma“: bendras animacinio filmo konceptas (idėja) yra linksmas, pramoginis. Nesantaikos atmosfera, nėra vieningos nuomonės, egoizmas, kiekvienas veikia savo interesų vedami. Idėja: dainuok, šok, „pamatuok savo poreikius“ – ir viskas bus nuostabu. Iš pirmo žvilgsnio irgi nebloga mintis, pozityvi tokia, bet labai jau tai panašu į agitaciją linksmintis, o ne kūrybingai dirbti.

Draugystės tema taip pat yra ir AV. Nors ten kiekvienas personažas nori kažką iš Mauglio gauti ar įpiršti savo nuomonę. Kova su tigru gal taip pat linksma ir paprasta. Ir Mauglis elgiasi ten labai savotiškai, bet apie tai vėliau.

O DABAR SVARBIAUSIA: PERSONAŽAS IR JO SANTYKIAI

TV Mauglis kelių serijų bėgyje tobulėja. Jis vis daugiau atskleidžia savo stipriąsias puses, vis daugiau supranta, kas jis. Jis tampa vis stipresnis, protingesnis, greitesnis. Jis tampa ir pulko vedliu, ir nugali priešų antpuolį, ir gauna kinžalą, ir pats plikomis rankomis nugali tigrą.

Iš pradžių jis mokosi, kaip ir reikia vaikui, bet laikui einant tampa savarankišku, pats priima sprendimus, jis aktyvus, iniciatyvus ir sąmojingas. Jis elgiasi drąsiai ir išlaikytai laikosi.

AV Mauglis – vartotojas. Jis kaprizingas ir vienišas. Jis negali rasti savo vietos gyvenime. Tai bando būti lokiu, tai drambliu, tai tigru. Moralas lyg ir akivaizdus, būk žmogumi, tuo kuo tau ir lemta būti, nors bendras emocinis fonas sukuria būtent ieškojimo ir nevilties pojūtį, gilinant konfliktą. Ir kaip jis sprendžiamas? Pabaigoje Mauglis ne pats priimą sprendimą eiti pas žmones, o „pasineša“ paskui ne pagal metus „seksualią mergaitę“…

Visą animacinį filmą jam nurodo ką daryt, juo rūpinasi, jį valdo: atrodo, kad Mauglis rinktis gali tik tai, prie ko jam prisijungti, kam save patikėti. Mauglis pats nieko nesprendžia, visada sprendžia už jį nuo pradžių iki pat pabaigos. T.y. užduotas kontroliuojamo vartotojo įvaizdis, o ne savarankiška asmenybė.

TV Mauglis nuoširdžiai draugauja su personažais, jiems padeda ir jie kartu sprendžia kokias nors užduotis. Jei ir kvailioja, tai kažkaip geruoju. Visi teigiami personažai tarpusavyje gerai sutaria ir dirba komandoje, nustato konkrečias užduotis ir jas vykdo.

O AV personažai tarpusavyje pykstasi, Maugliu dalinasi, tartum pas jį nebūtų pasirinkimo ( o juk ir iš tikrųjų paprasčiausiai nėra), kiekvienas juo pasinaudojus nori patenkinti savo ego. Personažai bailūs, kaip ir pats Mauglis, ir visi personažai neurotiški, isteriški ir per daug emocionalūs – pas juos nėra esmės, stuburo, jie dažnai keičia savo sprendimus, nenuoseklūs, žodžiu pakankamai chaotiški ir pasimetę.

Pats Mauglis TV savo brolius gerbia, juos gina, klauso jų išminties, jie vienas kitą palaiko, veikia prasinešę.

O AV Mauglyje jis amžinai vienišas, kitus personažus atstumia; konfliktas statomas ant to, kad niekuo negalima pasitikėti.

FINALINĖ SCENA

TV Mauglis iš žaismingo ir pilno energijos berniuko-varliūkščio išaugo ir tapo gražiu ir išvaizdžiu vyriškiu, padoriu, stipriu, patyrusiu. Jo subrendimo apogėjumi tapo jo asmeninė ir pakankamai žiauri pergalė prieš Šerchaną. Mauglis su broliais sugalvoja planą ir jį įvykdo, kaunasi su Šerchanu vienas prieš vieną, ir net praradus kardą kovoje, vis tiek pasiekia pergalę – plikomis rankomis. Pergalė galutinė, apie ką liudija kailis ant akmens. Po to Mauglis įsimyli ir suvokia, kad visa laiką džiunglėse gyventi negali. Tada jis PATS priima sprendimą išeiti iš bandos, palikti „savo aukštą postą“, dėl naujo gyvenimo. Pulkas su juo atsisveikina ir jo sprendimą priima, atsisveikinus sakant, jei kada ko prireiks – mes visada su tavimi.

Pažymėtina scena su Maugliu ir mergina. Pirma, jie gi „suaugę“. Mergina pamačius egzotišką Mauglį pameta ąsotį ir pabėga, vėl r vėl atsigręždama. Ji ir bijo jo, ir parodo dėmesį. Pats Mauglis taip pat pabėga ir ant Balu pečių verkia, dėl to, kad jame pabudo meilės jausmas ir jis supranta, kad laikas išeiti pas žmones.

T.y. pasiekęs maksimumo džiunglėse, gaujos vadas, nugalėtojas pagrindinio savo gudriojo priešo, išsiruošia dėl meilės į naujas aukštumas. Esu įsitikinęs ir ten jį pasieks sėkmė. Tokia štai progreso istorija ir drąsaus judesio pirmyn. Paskutinis kadras – suaugęs, stiprus ir valingas Mauglis kaimo fone atsisveikina su broliais ir iškeliauja link naujo gyvenimo.

Dabar pažiūrėkime, kas vyksta AV:

Mauglis kaip buvo taip ir liko plonu berniuku, jis visai neišaugo, niekaip neevoliucionavo. Jis vaikas, paprastas vaikas – kaprizingas, supainiotas, nepatiklus ir vienišas. Jis ieško prie ko dar prisijungti – juk visi „ankstesni draugai“ jį apgaudinėjo…

reklama

Čia jis sutinka grifus, ir JĮ suranda Šerchanas. Naujieji draugai bailiai pabėga, bet Mauglis nepasimeta ir lygtais kovos nebijo. Šerchanas kaip tipinis amerikietiškas piktadarys ne iškart suėdą herojų, o nusprendžia su juo pakalbėti, pažaisti. Tipinė piktadario klaida.

Tuo momentu pasirodo Balu ir įsitraukia į kovą, Mauglis pabėga, bet po to suranda pagalį ir muša tigrą, tol kol jis negali pajudėti, nors, kai tigras išsilaisvina, Mauglis pabėga šaukdamas „gelbėkite“. Po to ATSITIKTINAI žaibas trenkia į medį, kol Šerchano dėmesį nukreipia grifai, Mauglis pririša prie jo uodegos pagalį ir Šerchanas bailiai pabėga…

Balu lygtais numiršta: graudi scena, kur lokys klausosi pomirtinės Bagiros kalbos ir gauna nuo jo per snukį(!), kai visi sužino, kad Balu gyvas. Po to jie eina į džiungles. Bet Mauglis pamato mergaitę ir nusprendžia į ją įsižiūrėti. Balu pastebi: „neik ten – nuo jų visos problemos“ (požiūrio į kitą lytį nustatymas). Nors Mauglis, ne vaikiškai įsitraukia, mergina hipnotizuoja jį gražiomis akytėmis, ir Mauglis galiausiai KAIP TRANSE pas ją eina. Mergina pameta ąsotį, kad Mauglis jį paneštu, ir jis vėl „pasineša“, ir neša. Balu šaukia: „Mesk, eime į džiungles!“, bet Mauglis patraukia pečiais ir eina, apsvaigintas, paskui mergaitę.

Personažai dainuoja dainą, kaip kieta gyventi džiunglėse, pabaiga.

Dar keletas pastebėjimų. TV pagrindiniai planai – tai veidai, ir visiškai nėra kadre „minkšto taško“. Kai tuo tarpu AV versijoje būtent ši kūno dalis groja pagrindinį vaidmenį, pastoviai figūruoja pirmam plane. TV aš nepastebėjau atvirai kvailų personažų. O AV – visi personažai buki. Pažymėtinos tokios scenos su drambliais – vienas pagal elgesį panašus į zombį; kitoje scenoje – „vaizdas iš užpakalio“, trečioje – isteriška žmona rėkia ant arogantiško vyro.

IŠVADOS

Tarybinis animacinis filmas ugdo stiprią, drąsią, sąmojingą ir nepriklausomą asmenybę, kuri nustato tikslus ir juos pasiekia. Panaudoja kolektyvo jėgą. Atsižvelgia į stipriąsias sąjungininkų ir priešų puses ir drąsiai, ir efektyviai elgiasi. Santykių įvaizdis – stiprus, savi pasitikintis lyderis-vyras, sugebantis pajausti gilius ir aistringus jausmus. Berniuko vaidmuo – tapti vyru.

Amerikietiškas animacinis filmas auklėja vergą. Kaprizingą, nepatiklų vartotoją, turintį polinkį į neurozes ir vienatvę, nepatiklų ir apgautą. Kuris visada kažkieno vedamas. Kuris nežino savo stipriųjų pusių, nestato planų, nepriima sprendimų. Už jį visada nusprendžia, jį veda. Pabaigoje pasirodo, kad jis išvis ne pagrindinis personažas, o pagrindinis personažas – tai nerūpestingas meškinas ir Bagira-vyras, kurie ir valdo džiunglių balių.

Ir beje, kas liečia jumorą. Jumoras leidžia nekritiškai priimti informaciją ir plėsti leidžiamumo ribas: taigi tai pokštas, tai normalu. Dėl to nustatymus ir įvaizdžius įteigti labai gerai yra būtent per jumorą.

Kai vaikas žiūri multiką, pas jį dar labai mažai savo patirties, kad nuspręsti, kas normalu, o kas ne. Kai jis mato, kad animaciniame filme personažai kažkokiu tai būdu elgiasi, ir niekas jų už tai nedaro pastabų – vaikas priima šį modelį, kaip normą. Ir jis modeliuoja savo gyvenime tai, ką mato. Vaikas, žiūrintis tarybinius animacinius filmus, galvos, kad drąsa ir garbę, tai normalu, statyti tikslus ir jų pasiekti – tai normalu, kovoti ir laimėti – tai normalu. Būti savo likimo kūrėju ir autoriumi – tai normalu.

Vaikas, žiūrintis amerikietišką animacinį filmą, galvos, kad kai tave valdo – tai normalu, išdavystės ir vienišumas – tai normalu, neurotiškumas ir kaprizingumas – tai normalu. Būti vartotoju – tai normalu.

O dabar pagalvokite, ką jūs pats ir jūsų vaikai žiūrite (savi, giminaičių, broliai, seserys). Kokius vaizdinius jie mato? Kokie elgesio modeliai taps jiems normalūs? Ką jie įkūnys savame gyvenime. Ir ką jūs patys įkūnijate?

Tai ir yra auklėjimas, tai ir yra Švietimas. Šiandien jie žiūri disnėjiškus animacinius filmus, rytoj klauso popsą o poryt jų idealai ir vertybės tampa egoistiški ir vartotojiški, kurie būdingi vakarų kultūrai. Viskas daug rimčiau nei atrodo. Per informaciją – filmus, animacinius filmus, muziką, programas, žaidimus ir taip toliau – eina primetimas kažkam tai reikalingų elgesio šablonų. Ypatingai tai pasireiškia ant vaikų. Dėl to būkite budrūs. Kurkite šviesą, stiprybę, drąsą, sąžinę. Filtruokite informacinius srautus sau ir, pirmiausiai, savo vaikams.

Danilas Šarganas

Taip pat rekomenduojame pažiūrėti šią laidą:

Ši laida netyčia prasibrovė į eterį Maskvoje ir buvo parodyta per trečią programą. Matomai kažkas neapsižiūrėjo, nes po vėliau visi, kas dalyvavo kuriant ar pristatant šią laidą buvo atleisti (info: http://rutube.ru/tracks/3387676.html). Pati laida taip pat daugiau nebeišėjo į eterį lyg jos niekada iki tol ir nebūtų buvę. Gerai, kad žmonės įrašė vaizdo įrašą tiesiai iš eterio ir pilnai informacijos sunaikinti nepavyko. Multiplikaciniai filmai vaikams – ar tai taip nekalta?

Laidoje parodyti mechanizmai, kaip su televizijos, spaudos (kitaip MIP „Mas. Inf. Priemon.“) pagalba platinama pilnai demoralizuojanti bukinanti propaganda, kurios pasekmes matome šiandien ir Lietuvoje. Kuri tiesiogiai veikia mūsų mažamečius ir paauglius vaikus, ir dažnai pastebėję pavojų jau nieko nebegalime padaryti. Trumpai tai galime pavadinti taip – „Intelektualus nuopuolis“

Bet, siūlau pažiūrėti patiems ir pasidaryti savas išvadas.

Parengta pagal http://www.liveinternet.ru/users/dmitryuspeh/post353884066/