"Savižudžių ir bedarbių šalis". Lietuviai suvedinėja sąskaitas su gyvenimu

Vilniečiai, archyvinė nuotrauka

Per praėjusį ketvirtį amžiaus šimtai tūkstančių lietuvių bandė savo noru palikti šį pasaulį; 80% bandymų nusižudyti buvo susiję su alkoholiu

Neseniai paviešintos statistikos duomenimis, nuo TSRS žlugimo iki 2016 metų Lietuvoje nusižudė 35 ūkstančiai piliečių. Valstybei turinčiai tik tris milijonus gyventojų — tai milžiniškas skaičius. Juolab, Vilniaus universiteto specialistų teigimu, vienai savižudybei tenka iki 20 bandymų nusižudyti. O tai reiškia, kad per praėjusius dvidešimt penkerius metus šimtai tūkstančių lietuvių norėjo savo valia atsisveikinti su gyvenimu.

Girtuokliavimas ir nedarbas

Pagal Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos pernai gegužę išplatintą ataskaitą, Lietuva lyderiauja Europoje pagal savižudybių rodiklį, 32,7 savižudybių atvejai 100 tūkstančių gyventojų (Latvijoje — 21,7, Estijoje — 18,9). Gal tai susiję su aukščiausiais alkoholio vartojimo rodikliais? Kiekvienas lietuvis nuo 15 metų ir vyresnis kasmet išgeria 18,2 litrų gryno alkoholio.

reklama

Vilniaus savivaldybės narė Romualda Poševeckaja tiesiogiai nurodė į tai pokalbyje su RIA Novosti. Anot jos, panašus girtuokliavimo protrūkis Europoje pastebėtas prieš 120 metų.

"Tuo metu Skandinavijoje, Saksonijoje, Prūsijoje 40-50 metų amžiaus vyrai išgerdavo apie 25 litrus gryno alkoholio per metus, o savižudybių lygis buvo toks, kaip šiuolaikinėje Lietuvoje. Suskaičiuota, kad savižudybių Lietuvoje įvyksta keturis kartus dažniau nei Vokietijoje, o Kupiškio rajone, kur gyvena apie 8 tūkstančius žmonių, net šešis kartus. Tuo pat metu 80% savižudybių atvejų Lietuvoje grindžiami alkoholiu. Vėl gi pagal statistiką, čia mūsų šalis lyderiauja pagal provincijos rodiklius. Atokiose vietose geriama daug dažniau, nei miestuose", — sako Poševeckaja.

Psichologas iš Vilniaus Saidas Dadaševas, kuris rašo disertaciją "Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis", įtraukė į savo tyrimą 18-62 metų amžiaus vyrus ir moteris, kurie bandė nusižudyti. Mokslininkas daro išvadą, kad potencialiems savižudžiams visų pirma būdingas žemas savęs vertinimo lygis — jie laiko save nenaudingais, nevykėliais, našta aplinkiniams. Labai didina savižudybės riziką nedarbas ir galimybės susirasti darbą nebuvimas.

"Tai tikrai taip. Mes virtome savižudžių, bedarbių ir migrantų šalimi", — su liūdesiu konstatuoja žurnalistė Irina Baliūnas.

Triskart viršija normą

2016 metų liepą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, aplankiusi Valstybės psichinės sveikatos centrą, pareiškė: "Jau tas faktas, kad šalyje savižudybių skaičius triskart viršija ES vidurkį, rodo, kokią didelę svarbą turi emocinė pagalba ir kaip žmonėms ji yra reikalinga".

reklama

Šiandienos situacija yra tokia liūdna, kad Seimas beveik vienbalsiai įsteigė specialią komisiją, kuri privalo sukurti savižudybių mažinimo strategiją, koordinuoti incstitucijų, kovojančių su savižudybėmis, veiklą, kontroliuoti, kaip šios institucijos sprendžia konkrečias problemas.

Lietuviai — senjorai ir jaunimas, paprasti žmonės ir aukšto rango pareigūnai, civiliai ir karininkai — savo valia palieka gyvenimą skirtingais būdais. Prisiminsime, garsiausius atvejus. Pernai gruodį miške buvo rastas 27-erių paramediko Vytauto Agapio kūnas, jis tarnavo Karaliaus Mindaugo husarų batalione. 2017 metų vasarį buvo pasakelbta, kad savo valia pasitraukė iš gyvenimo 35-erių Lietuvos žvalgybos karininkas R.R. — tiesiog darbo vietoje. 2013 metų balandį nusižudė garsus ir talentingas Lietuvos aktorius Vytautas Šapranauskas — savo 55-ojo jubiliejaus išvakarėse.

Kaip sustabdyti savižudybių epidemiją

2014 metų balandį Marijampolės bazilikoje nusižudė psichinį sveikatos sutrikimą turintis lietuvis.

"Kuomet jis dar buvo sąmoningas, vyskupas meldėsi už jį", — pasakojo kunigas Andrius Šidlauskas.

Pernai Lietuvos psichinės sveikatos centro darbuotojai kreipėsi į policiją su prašymu išsiaiškinti, kas Facebook sukurė virtualų "Savižudžių klubą". Klubo paskyroje buvo detaliai aprašyta, kaip reikia "tinkamai" nusižudyti.

Aktorius Arūnas Sakalauskas ir jo bendraminčiai surengė Vilniaus Katedros aikštėje viešą akciją: vienu momentu ant asfalto atsigulė ir vienai minutei sustingo daugiau nei 300 žmonių — tai tik trečdalis savižudžių per metus.

"Mūsų tikslas — labiau įtikinamai, nei statistika, parodyti realų preblemos mastą. Pakeisti sausus, nieko nesakančius skaičius  gyvais žmonėmis. Tik susimąstykite: per metus dingsta trečdalis Lietuvos kariuomenės šauktinių, o per tris metus be jokio karinio konflikto mes prarandame metų šaukimą. Ar galite sau įsivaizduoti tūkstantį žmonių, mirusių vienoje vietoje?" — aiškino Sakalauskas.