Proto riba

Uždavinys protingiesiems:

Petriukas susprogdino savo mobilųjį telefoną, visas dalis kruopščiai sudėjo į maišelį. Klausimas: kiek milijonų metų Petriukui reikės kratyti maišelį, kol susidės veikiantis mobilusis telefonas?

Uždavinys protingiesiems, bet jis pats nėra proto požymis. Protingas žmogus pirma pagalvotų, kiek metų atlaikys maišelis su tomis detalėmis. Dvejus, trejus, dešimt, dvidešimt?.. O Petriukas gyvens šimtą?.. Svaičioti apie milijonus palikim kvailiams.

Visgi neskubėkim sakyti, kad tą "uždavinį protingiesiems" sugalvojo visiškas idiotas. Tą žmogų virtualiai pažįstu, galiu paliudyti, kad jis raštingas, turi neblogą humoro jausmą. O humoras, ką nesakytum, - jau smegenų darbo požymis.

Taigi ne idiotas, bet kartais nusišneka.

Tai joks kvailys, kol neprasideda jo tikėjimas. Naivus tikėjimas kvailomis pasakomis apie pasaulio darymą per 6 darbo dienas, apie jo centre padėtą žemę su krištoliniu kupolu ir dangaus šviesuliais...

reklama

Bet jeigu žmogus protingas, kodėl negali žengti toliau vaikiškų pasakų, kodėl negali matyti toliau maišelio su telefono detalėmis?..

Tikėjimas. Dėl visko kaltas tikėjimas - sunki proto yda, baisus mąstymo defektas. Tai jis neleidžia priimti informacijos, kuri šiais laikais prieinama ir vaikams.

Tikėjimas - proto riba, už kurios prasideda nusišnekėjimai.

---
LDiena.lt: gerbiamas Petras Dargis šiuo atveju replikuoja į vieną iš antidarvinistų argumentų, kuriuo yra teigiama, kad chaotiškos mutacijos net per "milijonus metų" iš atsitiktinių cheminių elementų košės nesudarys nieko, kas egzistuoja mūsų pasaulyje, nes mūsų pasaulyje viskas yra dėsninga ir surišta griežtos logikos. Beje pirminė metafora, panaudota darvinizmo kritikų buvo apie "uraganą, kuris iš šiukšlyne besimėtančių šiukšlių surinktų šveicarišką laikrodį".

Nesileidžiant į išvedžiojimus, kuo skiriasi makroevoliucijos (tarprūšinės) "teorija" nuo realios mikroevoliucijos (vykstančios kiekvienos rūšių viduje), nenukreipinėjant į išsamius darvinizmo kritikos šaltinius, jaučiu pareigą pažymėti, kad gerbiamas Petras Dargis visiškai teisingai ir pagrįstai šaiposi iš religinių konfesijų, kurios savo nuomonę remia įvairios kilmės "šventaisiais raštais" ir būtent tų "raštų" pagrindu įrodinėja savo nuomonės teisumą. Šiuo aspektu, Petras Dargis kovoja su sektantizmu, nesvarbu, kokiame įpakavime - žydkrikščioniškame, judaistiškame, musulmoniškame, hinduistiškame ar budistiškajame.

Tačiau vieną klaidą gerbiamas autorius daro kitoje vietoje - suplaka į krūvą imitaciją (įvairias religines konfesijas) ir tai, ką tos imitacijos imituoja (tikėjimą Dievu). Ir šiuo atveju Petras Dargis išstoja kaip dar vienos religinės konfesijos atstovas - ateizmo bažnyčios, kurioje yra propaguojamas Dievo nebuvimo tikėjimas, grindžiamas "šventaisiais" ateizmo raštais - visų pirma aišku pradedant Čarlzo Darvino veikalų ir jo iškeltų hipotezių TRAKTUOTĖMIS (būtent traktuotėmis, o ne pačiais Čarlzo Darvino darbais).