Kariniai ekspertai: Baltijos šalys taps pirmaisiais taikiniais karo atveju

Granatos, archyvinė nuotrauka

Kariniai ekspertai perspėja, kad Baltijos šalys dėl suartėjimo su NATO gali tapti taikiniais karinio konflikto atveju

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Baltijos šalys, kurios labai suartėjo su NATO ir savo teritorijose dislokavo Aljanso infrastruktūrą, privalo suprasti, kad bet kokio konflikto atveju jos gali tapti taikiniais, praneša RIA Novosti su nuoroda į karinius ekspertus.

2016 metais NATO viršūnių susitikime, kuris vyko Varšuvoje, Aljanso narės sutarė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną. Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki 1 tūkstančio karių.

Lietuvoje daugianacionalinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė yra dislokuota Rukloje nuo 2017 metų pradžios. Joje šiuo metu tarnauja daugiau nei 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 200 Norvegijos ir per 200 Nyderlandų karių. 2018 metų pradžioje rotacijos pagrindu formuojamą grupę sustiprino Prancūzijos kontingentas. Tokie batalionai dislokuoti Estijoje Tapos miestelyje, jiems vadovauja Didžioji Britanija. Latvijoje Ādaži miestelyje batalionui vadovauja Kanada, o Lenkijoje Orzysz įsikurusiems kariams vadovauja JAV.

reklama

Be to, JAV ketina skirti daugiau nei 200 milijonų JAV dolerių savo karinių bazių, dislokuotų Rytų Europoje, modernizacijai. Laikraščio "Air Force Times" duomenimis, šis finansavimas yra "Europos sutramdymo iniciatyvos" dalis.

"Mūsų artimiausi kaimynai — Baltijos šalys, jų vadovybė, mano nuomone, privalo aiškiai suprasti savo atsakomybę už šį pasiruošimą karui. Suprasti, kad jie savo veiksmais paverčia taikiniais save, savo tautas, savo šalių infrastruktūrą", — sakė karinis ekspertas, Rusijos pirmojo rango kapitonas Aleksandras Chrolenko.

Anot jo, siekiant įveikti įtampą, tarp kitko, privalo prisidėti Baltijos šalių visuomenės. "Tauta privalo kažkaip paveikti savo politikus, kurie veda šalis link aklavietės", — teigė Chrolenko.

Panašią nuomonę išsakė Rusijos raketų ir artilerijos mokslo akademijos narys Konstantinas Sivkovas.

"Tų šalių, kurios atsiveria NATO kariniams objektams, aš turiu omenyje Gruziją ir kitas šalis, tarp jų ir Baltijos šalis, politikai privalo aiškiai suprasti, kad jie ruošia savo šalių teritoriją, savo tautą ne paprastam karui, o branduoliniam karui", — perspėja Sivkovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad NATO kariniai objektai, dislokuoti Baltijos šalių teritorijose, taps pirmaisiais taikiniais karinio konflikto atveju.