Kaip aš oficialiai tapau vatniku

Šiandien sužinojau, kad aš, pagaliau, oficialiai įrašytas į vatnikus.

Jei kas paprastai pavadina vatniku – tai viena, o kai tu atsiduri oficialiame sąraše – tai jau visai kas kita.

Kur esu įrašytas? Yra tokia svetainė, skelbianti, kad kovoja su vatnikizmu, už šviesią ir laisvą visuomenę ir t.t. Gaila, negaliu jos pareklamuoti, tada suplus visi norintys registruotis vatnikais ir aš, žinoma, liksiu už borto.

Tačiau smarkiai papiktino vienas dalykas. Ten yra vatnikų sąrašas, taip pat yra mylimiausių vatnikų sąrašėlis. Taigi, pas mylimiausius savęs neradau ir tuo labai pasipiktinau. Juk aš lyderis, ambicingas žmogus, pilkoje masėje trintis nepratęs!

Ten taip pat yra rubrika “pranešk”. Iš pradžių nesusigaudžiau, kam ir ką pranešti, po to susivokiau, tad svetainės adminams turiu pastabą – rubriką pavadinkite taip, kad visi suprastų. Sakykim, “pastukalink kaimyną” arba, tiesiog, “Pavliko kampelis”. Na, dar būtų galima maždaug taip: “pranešk apie neteisingą nuomonę” ar “jo nuomonė skiriasi nuo mūsų” (nuo Landsbergio, Verygos, Kubiliaus etc.)

Mano pasipiktinimas buvo begalinis (kad nesu mylimiausias vatnikas), todėl nuspręndžiau parašyti laišką adminams. Gaila, aš jo niekaip nesugebėjau išsiųsti, reikėjo patvirtinti savo el. paštą, tačiau nesupratau kaip, nors esu patyręs   –  administruoju ir programuoju kelias svetaines.  Užtat įkeliu savo laišką į facebook’ ir skelbiu šiame portale, taip pat prašau: jei kas turite priėjimą prie vatnikų svetainės adminų, perduokite žinutę!

reklama

Laiškas:

“Sveiki, esu pasipiktinęs, kad neradau savęs mylimiausių vatnikų sąraše. Nors 1991 m sausio 13 d aš pats asmeniškai dalyvavau Lietuvos gynime pačiu kritiškiausiu šaliai momentu, tačiau nei tada nemėgau, nei dabar nemėgstu abiejų Landsbergių, o tai jau rimtas vatnikiškumo požymis. Beje, niekada nepatiko ir Brazauskas, o apie Sniečkų, gaila, pasakyti negaliu nieko  –  jo valdymo metu buvau pacanas, tokie dalykai nerūpėjo absoliučiai. Taip pat nuolat piktinuosi kvailiais, esančiais valdžioje, o tai jau parodo mano nepatriotiškumą. Kritikuoju, juokiuosi iš kai kurių valdančiųjų, kartais juos net atsargiai bandau pašiepti: kodėl negalėčiau tapti mylimiausiu vatniku?

Apskritai, nepasitikiu jokia valdžia: nei buvusia, nei esama, ir, garantuoju, būsima. Man nereikia jos patarimų, “pagalbos”, nemėgstu, kai už mane mąsto ir spręndžia kas nors kitas. Tai aiškus vatnikizmas. 

Nors esu nusiteikęs prieš Rusijos politiką, tuo pačiu juokiuosi iš  Š. Korėjos lyderių patosiško idiotiškumo, tai neturėtų pristabdyti mano siekių tapti mylimiausiu vatniku. Nepamirškite, kad tarnavau okupacinėje kariuomenėje, visus 2 metus, o tai tikrai riebus pliusas vatnikizmo karjeroje! Beje, kai čia neseniai buvo bandoma okupuoti šalį, kai buvo perkama karinė technika bei gynybiniai šaukštai, asmeniškai manęs rusai nepuolė. Čia jau be paaiškinimų  –  vatnikas!

Iki šiol viešai kalbu apie tai, kas man nepatinka, reiškiu savo nuomonę, bandau ją pagrįsti, siūlau alternatyvas. O tai labai rimti vatnikiškumo požymiai. Taigi, lauksiu paaukštinimo – manau, kad nusipelniau.

Tiesa, pamiršau paminėti svarbiausią savo, kaip vatniko, savybę: aš nieko neskundžiu už viešai reiškiamą nuomonę, nekeikiu žmogaus už tai, paprasčiausia, jei man nepatinka, pasitraukiu ar pabėgu pas bendraminčius. Kaip žinoma, nuomonių skundikai – pavlikai morozovai, dabar vadinami patriotais, o tie, kurie nuomones bando toleruoti ir neskųsti – vatnikais.

Taip pat manau, kad jūs dirbate gerą darbą: jei ką, žmonių, kuriuos reiktų ištremti arba sušaudyti, sąrašai jau praktiškai gatavi. Duokdie išlaukti laiką, kai šalies valdyme pavlikai bus dauguma, o tada, remiantis sena gera sovietine patirtimi, jau galima pradėti visuotinus susidorojimus su kitaip mąstančiais. Sėkmės jums jūsų sunkiame, atsakingame ir pavojingame darbe! Lauksiu paaukštinimo, tikiuosi, kad jo nusipelniau!”