Motina Tėvynė šaukia: lietuviai, grįžkite!

Emigracija, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sušaukė į "proto šturmą" šalies merus, kurio metu bandė atsakyti į retorinį klausimą "ką daryti" ir kaip grąžinti į savo gimtasias penatas iš užsienio Lietuvos piliečius, kur jie rado finansinę gerovę, tačiau atsakymų į klausimą taip ir nerado

Skiname ES integracijos laurus

Už ką kovojo visus 27 metus laisva demokratinė Lietuvos valstybė, su tuo ir susidūrė. Lietuviai bėga iš šalies greičiau nei per "sovietų okupaciją". Pagal oficialią statistiką, kiekvienais metais su bilietas "į vieną pusę" į oro uostus vyksta daugiau nei 50 tūkstančių žmonių. Kiek iš jų palieka savo Tėvynę per atviras sienas automobiliais ir pėsčiomis — vienas Dievas žino.

Taip pat oficiali statistika teigia, kad iš "sovietų nelaisvės" 1991 metais išsilaisvino 3,7 milijonai laisvę mylinčių lietuvių. Šiandien laisvoje Lietuvoje gyventojų yra trečdaliu mažiau. Nei vienas karas istorijoje neatnešė tokių katastrofiškų rezultatų. O tai — tiesioginiai Lietuvos valdžios darbo rezultatai, kuri dar praėjusio amžiaus 90-aisiais metais pažadėjo tautiečiams "gyvenimą kaip Suomijoje". Norėjo, kaip geriau, o išėjo — kaip visada. Lietuvos valdžia jau gyvena kaip Suomijoje, o paprasti lietuviai — kaip… Nelyginsime, kad neįžeistumėme silpnai išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojų.

reklama

Mažiau kalbų — daugiau darbų

Pranešimas apie susitikimą su merais Lietuvos prezidentės svetainėje išlaikytas  geriausios sovietinės partijos nomenklatūros tradicijų dvasioje — agituoti, aiškinti, raginti, kreiptis į sąžinę. O kaip paskatinimas — pasakoti valstybinėje žiniasklaidoje už širdies griebiančias istorijas apie tuos, kurie grįžo į savo tėvynę.  Apsupti tokius patriotus šlovės aureole ir skatinti garbės raštais. Apie tai, kad grįžtantys asmenys nesugebėjo prisitaikyti prie šiuolaikinės žiaurios Vakarų rinkos, neverta minėti.

Merai entuziastingai pritarė prezidentės nurodymams ir nedelsdami perėjo prie praktikos. Mat, tai sunkus ir atsakingas darbas — įtikinėti emigrantus grįžti. O tai reiškia jam reikia paskirti rimtus žmones-patriotus ir atlyginimą iš valstybės iždo skirti jiems gerą. Ateityje, akivaizdu, pageidautina būtų apsvarstyti galimybę premijuoti ne tik atsakingą darbuotoją, bet ir visą savivaldybę už kiekvieną grįžusi namo iš Anglijos ar Ispanijos.

reklama

Lietuvoje yra 71 savivaldybė. Mažosiose savivaldybėse galima įsteigti po vieną etatą "darbui su reemigrantais".

Didesnėse savivaldybėse galima sukurti skyrių iš 3-5 žmonių. Periodiškai galima siųsti juos į komandiruotes valstybės lėšomis į išsivysčiusias Europos šalis, kur gamyklose klesti Lietuvos piliečiai.  

Atsakingų valdininkų apgyvendinimas ir maitinimas — 4-5 žvaigždučių viešbučiuose, kad nebūtų gėda Lietuvai tarptautinėje arenoje. Komandiruotės metu valdininkas turi per dieną susitikti su vienu ar dviem emigrantais, pasikalbėti su jais apie gerą gyvenimą Lietuvoje, padaryti atitinkamą ataskaitą ir pateikti ją merui. O meras kito susitikimo su prezidente metu atsiskaitys už atliktą darbą.

O dar  reikia, prezidentės administracijos pavyzdžiu, užsakyti kokį nors tyrimą apie "emigrantų reikalus pavestoje savivaldybėje". Štai, pavyzdžiui, tyrimas, kuriuo rėmėsi prezidentė rodo, kad 89% emigravusių lietuvių vis dar prisimena lietuvių kalbą, todėl potencialiai pasirengęs grįžti iš sočios Anglijos į dietinę Lietuvą. Pateikti tyrimą apie panevežiečius ir užsienyje, tarp kurių lietuvių kalbą vis dar prisimena 95%! Beje, tyrimai taip pat šiek tiek kainuoja, tad šias išlaidas reikia skubiai įtraukti į biudžetą…

Grąžinsime emigrantus

Štai prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime siūlė moteriškai, švelnumu ir įtikinėjimu dirbti su emigrantais. Tačiau yra ir kitų metodų. Prisiminkime apie "piktą tyrėją", kuris visada dirba poroje su geru. Nenorite grįžti į Lietuvą ir dirbti jos labui geruoju? Bus bloguoju! Kas negrįš į Tėvynę iki tam tikro laiko, tas neteks pilietybės, nekilnojamojo turto, ir visam bus uždrausta atvykti į Lietuvą ir viešai bus paskelbtas "tautos priešu".

O dar reikia pasinaudoti istorine patirtimi ir nuleisti geležinę uždangą" prie vakarinių Lietuvos sienų. Pastatyti 5 metrų gelžbetonio tvorą su spygliuoto vielos ornamentu su įtampa, panašų į Amerikoje esančią prie Meksikos sienos. Laimei, Lietuva jau turi patirties statant 3 metrų aukščio tvorą Rusijos ir Lietuvos pasienyje, per kurią, skirtingai nuo vakarinės, niekas kol kas nesiveržia.