Salomėja Nėris. Keturi
Источник: http://kibirkstis.blogspot.lt/2017/12/salomeja-neris-keturi....
7535-12-28 (2017 г.), читали 2182
1926-ųjų gruodžio 27-oji – diena, kurios paryčiais prie Kauno 6-ojo forto buvo sušaudyti keturi pogrindinės Lietuvos Komunistų Partijos vadovai – K. Požėla (gim. 1896), J. Greifenbergeris (gim. 1898), K. Giedrys (gim. 1891) ir R. Čarnas (gim. 1900). Paskyrę savo gyvenimą kovai už darbo žmonių Lietuvą, už socializmą ir komunizmą, jie ryžtingai dirbo profsąjunginiame, politiniame ir jaunimo judėjimuose, tapdami tikraisiais to meto revoliucinių masių lyderiais.
Areštuoti fašistinio gruodžio 16-osios perversmo pasėkoje, melagingai apkaltinti ir nuteisti už nebūto valstybinio perversmo rengimą, šie keturi vyrai tapo pirmosiomis tautiško patriotizmo skraiste prisidengusių uzurpatorių ir jų klusnių pakalikų aukomis.Tačiau jie buvo tvirti ir nesudrebėjo prieš budelių kulkas, palikdami mums idėjinio tyrumo ir visiško atsidavimo revoliucijos reikalui pavyzdį. Šiandien atmindami jų didvyrišką kovą, draugų ir skaitytojų dėmesiui pateikiame Keturiems komunarams skirtą lietuvių liaudies poetės S. Nėries poemą „Keturi“.
–
Tų teisių nieks negal atimt,
Kai liūtys lijo, vėtros gaudė... –
Šuo neitų šitokiom naktim –
Nežinomi iš pavardės,
Priglaudę raštų ryšulėlį
Po apsiaustu – prie pat širdies.
To žygio nieks nepakartos –
Už Kauno – lig apleisto slėnio –
Dirvono žemės neartos.
Kovos užgrūdinti, kieti,
Išeis Antanas ir Adomas,
Mečys, Motiejus ir kiti.
Ne viens, ne dešimtys – minia!
Visi jie drąsūs – pasirengę
Užstoti liaudį krūtine.
Ji buvo ir labai tyli.
Vartai kalėjimo lig galo
Tą naktį buvo atkili.
Nervingi žingsniai suimtų.
Mėnulio pjautuvas pakibęs
Ties galvomis ne vieno tų,
Ir pažymėjo mirtimi.
Dėl jų širdis krūtinėj stingo, –
Taip liaudžiai buvo artimi.
Širdis jai alpsta kruvina;
Jos sūnus išdavė – tas Judas –
„Demokratijos“ puvena.
reklama
Teisėjų togom apsivilko
Ir pakvietė „teisingai“ liudyt
Klastingą vanagą bei vilką.
Juos keturis – kovos draugus.
Bebalsė, surakinta liaudis
Pajuto kruvinus nagus.
Širdis gyventi šaukia, –
Dar laikas – melskite malonės,
Didybės meskit kaukę!“
Te nieks iš mūs nedrįsta!
Tiesa, ne akmenys mes – žmonės,
– Bet esam komunistai.
Joks komunistas – iš tiesų.
Istorija vardus terašo
Švarius – akivaizdoj visų.
Tik širdys daužės neramiai.
– Raudojo Panemunės pušys,
Ir vėtra gaikščiojo kimiai.
Po kojom sniegas begirgždąs.
Jie auga – lig padangių kelias,
Galvom pasiekdami žvaigždes.
Dainas dainuoja apie juos...
Ir vėlei – prieš akis tėvynė...
Kaip ilgai pančiuos ji dejuos?
Mus juodins budelių spauda...
Snieginėm skraistėm apsisupus,
Prieš mus naktis – juoda juoda.
Iš tų padangių sningančių.
Taip skauda sielą, gelia kūną
Nuo durtuvų besmingančių.
Tarp durtuvų... O kas gi mes?
Tik aidas, mažos tik dalelės
Didžiosios pergalės giesmės.
Negąsdina – jokia mirtis.
Prieš ją mes nedrebam nė vienas,
Nors ji arti, visai arti.
Kiek tavo plytose kančios!
Jos primena akis žmogaus man,
Žmonijos – jungą velkančios.
Kad savo dainą čia baigiau, –
Kam pasakysite daugiau jūs?
Pajuodę sienos – kam daugiau?
Tą baisią naktį gruodžio.
Ak, mamos – pasmerktųjų, mamos!
Oi, kas jus – kas jus guodžia?
Visi, kam esam brangūs, –
Jūs kovai mūsų vietoj liekat
Visi – kam laisvos rankos!
Jaunuolių miegas saldus.
Verkšlena mūrai šaltieji, –
Kamerų sienom graudu.
Miegokit, miegokit saldžiai...
Girgžda sniegas ten klony,
Ir gieda pirmieji gaidžiai.
Į laisvę – raiti ant vėjo.
Bet vėjas suklupo, apšlubo, –
lt sprogo tyla didėji –
Sužvango grandinių rauda.
Jau laikas sudievu jums tarti:
Atėjo... penkta valanda.
O Karoli!.. Juozai!.. Brolau!..
O Rafailai – sūneli!..
Kazy!.. Ak, jau veža! – Palauk!.
reklama
Kalėjimo duris
Nakčia pravirkdė.
Jie – keturi
Pajuto beturį
Po gyvą širdį.
Daugiau pro šias duris...
Pagavo tyrų vėjas.
Ir žengė keturi. –
Padangėj vyturys
Pavasarį čiulbėjo.
Kad būčiau vyturys –
Skrajot galėčiau –
Kad būčiau vyturys!
Nors vėjas, nors šiaurys! –
Padangėn lėkčiau.
Su debesiu keliaut,
Su saule kilti!
Saulužė sau keliaus –
O širdis plakt paliaus...
Akis užtemdo smiltys.
Po kojom keturių
Vaitoja sniegas tik. –
Ir vėtra laužo
Laukuose beržą,
Beržą paliegusį.
Su debesų skara
Mėnulį dangsto –
Komandą pasakys...
Pirma uždengs akis –
Uždengs akis iš anksto.
Mes tikim – aš tikiu:
Tironams galas!
Ne šiandien gal, ne tuoj
Tikrai skambės rytoj Internacionalas!
Kareivi, drauge, – ką darai?
Tai jie juk išdavė tėvynę –
Kapitalizmo aitvarai!
Regi – kaip liaudies sūnūs miršta?
Kareivi, broli, – būki sveikas –
Ir mūsų vardo nepamirški!
Diena gražiausioji visų, –
Kad sutryptieji ir beteisiai
Bus liaudies pašaukti balsu.
Maišai jūs – aukso prigrūsti, –
Žinokite, – diena ateis jums,
Diena teisinga ir rūsti!
Pro vėtrą ausys dalinio.
Laisva laisva dvasia didėji!
Šalin grandinės kalinio!
Lyg šautų nuosavon širdin. –
Ir sniegas po jų padais verkia.
Ir vėtra suokia vis graudyn.
Už debesynų keteros.
Nutilo žingsniai. Tik sušalę
Raudonos dėmės keturios.
Laukuos našlaičiai palikti.
Ten slėnyje – toli nuo kelio
Klajoja viesulai balti.
O žeme, žeme, – tu miegi?
Antai – raudonos vėliavėlės
Sustingo keturios sniege.
Kovos daina, audrų daina!
Tu ženk su žengiančiais į koją!
Visų gražiausioji diena!
Te jos – raudonos plevėsuos!
Žmogau, tu laisvas – tartum paukštis
Laisvoje žemėj – debesuos!
Žiūrėkite video dokumentiką: Karolis Požėla
Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!
Komentarai: 1
5 0
2017-12-29 08:17:53
Už tokius "nepatriotinius" eilėraščius, į dabartinę valdžią įsitrinę "kailių išverstukai" - panaikino S.Nėries pavadintas gatves Lietuvoje (Radviliškyje tai tikrai). "Ten, kur dešimtmečius stovėjo paminklinis akmuo, žymintis keturių komunarų sušaudymo vietą, greitai nebeliks jokio užrašo apie šį istorijos faktą. Taip nusprendė Kauno miesto Savivaldybės komisija".
Напиши своё мнение
ВСЕ СТАТЬИВ ЛИТВЕВ МИРЕУ СОСЕДЕЙРАЗНОЕ
Помоги Спутнику!