Apie „Perimetrą“ ir „Mirties ranką“

Rusija turi vienintelį pasaulyje ginklą, garantuojantį atsakomąjį branduolinį smūgį netgi tokiu košmarišku atveju, kai nebeliks kam priimti sprendimų apie tą smūgį. Unikali sistema kontratakuoja žiauriai ir automatiškai.

Įsivaizduokite baisiausią variantą. Pasaulis, balansavęs ant karo ribos, sugriuvo. Vakarų „demokratijų“ kantrybė išseko ir per TSRS teritoriją smogtas preventyvus branduolinis smūgis. Mirtį nešančios raketos startavo iš savo šachtų, povandeninių laivų ir lėktuvų. Ant miestų ir karinių objektų pasipila tūkstančiai branduolinių galvučių. Ir kol tarybinė vadovybė, apimta šoko ir panikos, aiškinosi, kas gi nutiko, ar tai ne kokia nors klaida ir kaip ištaisyti situaciją – taisyti jau nebeliko ko. Pagrindiniai didmiesčiai, pramonės ir kariniai centrai, valdymo ir ryšių centrai sunaikinti vienu masiniu smūgiu. Galingo TSRS branduolinio arsenalo paprasčiausiai nespėjo panaudoti: negauta komanda, o neegzistuojant vieningam vadovaujančiam centrui, kariškiai akli, nebylūs ir bejėgiai.

reklama

Tačiau kaip tik tuo momentu, kai NATO generolai pakelia pergalingus šampano bokalus, įvyksta kažkas nesuvokiamo. Visiems laikams nutilęs priešas tarytum atgimė. Tūkstančiai raketų nuskrieja į Vakarus, ir nespėjo generolai užbaigti butelio šampano, kai dauguma tų raketų, įveikusios su tokiais sunkumais sukurtą priešraketinę gynybą, nupūtė nuo vaizdo stambius miestus, karines bazes, vadavietes. Karo niekas nelaimėjo.

Taip veikia sistema „Perimetras“, kurį vakariečių spauda pavadino širdį stingdančiu pavadinimu „Negyvėlio ranka“. Tai – paskutinis TSRS, o dabar – Rusijos valstybės argumentas. Nežiūrint į gausybę pačių įvairiausių išgalvotų „Paskutinio teismo“ mašinų (Doomsday Machines), garantuojančių atpildą bet kokiam priešui ir galinčių pasiekti ir garantuotai juos sunaikinti, tiktai „Perimetras“ egzistuoja realiai.

Perimetras“ yra taip griežtai užslaptintas, kad ir dėl paties jo egzistavimo esama abejonių, o į visus duomenis apie sistemos parametrus ir funkcijas reikia žiūrėti labai atsargiai.

Tai kas gi žinoma apie šią sistemą?

„Perimetras“ smogia automatišką masinį branduolinį smūgį. Jis garantuoja balistinių raketų startą iš povandeninių, oro ir antžeminių pozicijų tuo atveju, jeigu priešas sunaikins VISUS punktus, galinčius duoti įsakymą smogti atsakomąją ataką. Sistema visiškai nepriklausoma nuo visų kitų ryšio sistemų ir vadaviečių, netgi nuo žymiojo „branduolinio lagaminėlio“ – sistemos „Kazbekas“.

„Perimetras“ buvo įvestas į rikiuotę 1985 metais, o praėjus dar 5 metams modernizuotas ir pervadintas „Perimetru RC“, po ko ištarnavo dar 5 metus. Tuomet pagal tarptautinius susitarimus buvo išjungtas ir dabartinė jo būsena nėra žinoma. Vienais duomenimis sistema vėl gali būti įjungta po to, kai baigsis sutarčių galiojimo laikas (tai atsitiko 2009 gruodį), o kitais duomenimis sistema jau sugrąžinta į rikiuotę.

reklama

Priimta manyti, kad sistema dirba štai kaip. „Perimetras“ veikia nuolatinėje kovinėje parengtyje, jis gauna duomenis iš sekimo sistemų, tame tarpe iš išankstinio įspėjimo apie raketinį smūgį radarų. Iš visko sprendžiant, sistema turi nuosavas nepriklausomas vadavietes, kurios išoriškai niekuo nesiskiria nuo įprastų. Kai kuriais duomenimis, tokių punktų yra 4, juos skiria dideli atstumai ir jie dubliuoja vienas kito funkcijas.

Šiuose punktuose veikia pats svarbiausias sistemos komponentas – autonominė kontrolės ir komandų sistema. Tai sudėtingas programinis kompleksas, kuris, gaudamas informaciją apie pokalbius radijo eteryje, apie radiacijos foną ir kitus spinduliavimo parametrus kontroliniuose taškuose, informaciją iš ankstyvojo įspėjimo radarų, duomenis apie seisminį aktyvumą – padaro išvadas apie masinio branduolinio puolimo faktą.

Jeigu „reikalas pribrendo“, sistema pati persijungia į visiškos kovinės parengties būseną. Dabar jai tereikia paskutinio faktoriaus: reguliarių signalų iš įprastų vadaviečių nebuvimo. Jeigu signalai sistemos nepasiekia tam tikrą laiką, „Perimetras“ pradeda Armagedoną.

Iš šachtų paleidžiamos komandinės raketos 15А11, sukurtos tarpkontinentinių raketų МР УР-100 bazėje (startinė masė 71 tona, skrydžio atstumas – 11 000 kilometrų, dvi pakopos, skystu kuru varomas variklis). Jose esama ypatingos galvutės. Pati savaime raketa visiškai nekenksminga – tai radiotechninė sistema, pakylanti aukštai į atmosferą, pralekianti virš šalies teritorijos ir transliuojanti paleidimo kodus visai branduolinei raketinei ginkluotei.

Pastaroji suveikia lygiai taip pat automatiškai. Įsivaizduokite stovintį prie krantinės povandeninį laivą: beveik visas ekipažas, buvęs krante, jau žuvo ir tiktai keli pasimetę, šoko apimti budintys jūreiviai jo viduje. Netikėtai laivas atgyja. Be jokio žmonių įsikišimo, pagavęs savo imtuvais paleidimo signalą, laivas paleidžia į darbą savo atominį arsenalą. Tas pats atsitinka ir požeminėse šachtose bei strateginės aviacijos objektuose.

Atsakomasis smūgis neišvengiamas. Tikriausiai neverta pridurti, kad „Perimetras“ suprojektuotas taip, kad būtų ypatingai atsparus visų rūšių branduolinio ginklo poveikiui. Patikimai išvesti iš rikiuotės sistemos praktiškai neįmanoma.

www