Jankių prezidentas: Jeruzalė – Izraelio sostinė

Praeitą savaitę pasaulį apskriejo naujiena: antrus metus prezidentaujantysis D. Trampaspareiškė Izraelio sostine pripažįstąs ne Tel Avivą, bet pačią Jeruzalę ir todėl nusprendęs nedelsiant į ją perkelti JAV diplomatines įstaigas. Kaip nekeista, šį JAV prezidento žingsnį džiugiai sutiko Izraelio premjeras, aršus sionistas B. Netanjahu, teigdamas, kad JAV pavyzdžiu seks ir daugiau šalių. Kas čia vyksta?

Kaip beatrodytų keista, Trampas nepadarė kažko tikrai ypatingo. JAV imperija visąlaik rėmė Izraelį, kaip sau parankų satelitą Artimųjų rytų regione. Kad Izraelis vykdo žiaurią Palestinos okupaciją, ką bekalbėti apie atvirai rasistinę, netgi fašistinę šios valstybės prigimtį, amerikoniškosios „laisvės ir demokratijos“ korifėjams – nė motais. Trampas tiesiog daugmaž atvirai vykdo tai, ką B. Obama, kaip ir eilė buvusių JAV vadovų, vykdė po neva „respektabilios“ ir „humaniškos“ retorikos šydu.

Ką iš esmės reiškia Trampo pareiškimas? Ogi iš JAV Izraeliui duodamą sankciją galutinai uzurpuoti visą Jeruzalę ir apie ją esančią teritoriją nepaisant, kad tai – teisėtoji Palestinos sostinė. Tai suteiks Izraeliui gražų pretekstą vadinamosios „tarptautinės bendruomenės“ (skaityk: didžiųjų imperialistinių valstybių ir jų vasalų) akyse taikyti dar smarkesnes represijas už nacionalinį išsivadavimą kovojančiųjų palestiniečių atžvilgiu.

reklama

Trampas, kurį daugelis naivuolių ir tariamų „antisistemininkų“ prieš kurį laką įsivaizdavo kaip tariamą „alternatyvą isteblišmentui“, manydami, kad jis nutrauksiąs JAV vykdomus karus, dargi paleisiąs NATO, tik eilinį sykį rodo tikrąjį savo, kaip JAV imperijos nusikaltimų vykdytojo, veidą. Nėra ko stebėtis – apie tai dar anksčiau esame rašę.

Kol vadinamųjų „ultradešiniųjų“ pozicijoms atstovaujantys politikieriai, kaip Čekijos prezidentasgarsiai liaupsino Trampo pareiškimą dėl Jeruzalės, o mūsiškiai „patriotai“ kaip L. Linkevičiusorganizavo ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą su fašistiniu budeliu B. Netanjahu, palestiniečių liaudis išėjo į gatves; būta susirėmimų ir su Izraelio policininkais – šie nesigėdijo šaudydami į protestuotojus, kurių tarpe būta ir žuvusiųjų. Iš vien su šiuo teisėto pykčio protrūkiu žengė ir pažangiosios bei patriotinės Palestinos politinės jėgos. Palestinos Komunistų Partija kartu su Palestinos Liaudies partija kartu su Izraelio Komunistų Partija vieningai pasmerkė Trampą ir Netanjahu, gruodžio 12 d. Tel Avive surengtas ir mitingas Palestinai palaikyti.

​​​​​​

Pasipiktinimas imperialistinių JAV ir sionistinio Izraelio veiksmais įtraukia daugelį kitų šalių, partijų ir vyriausybių, tame tarpe kapitalistinių, bet konkuruojančių su JAV dėl įtakos pasaulyje. Štai Rusijos vadovas V. Putinas išreiškė nerimą dėl šio Trampo pareiškimo, tuo tarpu jo užsienio reikalų ministrasS. Lavrovas teigė jį esant „sveiku protu nesuvokiamą“. Net Erdogano Turkija atsiribojo, imdama grasinti nutrauksianti ryšius su Izraeliu. Tuo tarpu šalies gatvėse vyko masiniai antisionistiniai protestai. Neatsiliko ir Iranas, kuriame minios žmonių rinkosi išreikšti solidarumo su palestiniečiais.

reklama

Vieningai JAV bei Izraelio politiką smerkia ir tarptautinis komunistinis judėjimas, paskelbęs dešimčių komunistinių ir darbininkų partijų pasirašytą pareiškimą dėl solidarumo su Palestinos liaudimi prieš akiplėšiškus Trampo svaičiojimus. Graikijoje, tuo tarpu, kurioje dėl dabartinės „kairiųjų“ vyriausybės bandymų prastumti antiliaudinį įstatymą, ketinusį apriboti darbininkų teisę streikuoti, vyksta mūsiškėje žiniasklaidoje nutylimi masiniai bruzdėjimai, dešimtys tūkstančių žmonių – darbininkų, studentų ir moksleivių – kartu žygiavo gatvėmis, smerkdami Trampą ir sionistus.

Izraelis – fašistinė valstybė, nuo 1967-ųjų nežabotai vykdanti žiauriausias palestiniečių žudynes. Jos ryšys su JAV imperializmu – savita simbiozė. Pats būdamas JAV imperijos satelitu Artimųjų rytų regione, per stambiuosius žydų kapitalistus, finansininkus ir kitus magnatus, Izraelis turi milžinišką įtaką, lemiant JAV užsienio politiką (žr.: J. Mearsheimer, „The Israel Lobby and US Foreign Policy“).

Šią lygtais banalią tiesą, kurią taip mėgsta užmiršti „respektabiliosios“ žiniasklaidos ir politikos atstovai, visada reikia turėti omeny. Po krokodilo ašaromis apie holokausto baisumus slypi nė ką ne menkesni baisumai sionizmo ir JAV imperializmo, kuriuos kai kas mums bando vaizduoti kaip nekaltą ir pūkuotą vakarietiškų „vertybių“ eksportą. Tačiau nėra ko liūdėti – augantis pasipiktinimas leidžia pagrįstai viltis, kad anksčiau ar vėliau dorieji pasaulio žmonės kartu nustums istorijos srutų duobėn sionizmą lygiai taip pat, kaip kad nustūmė ir vokiškąją fašizmo atmainą – hitlerizmą. Panašus panašų mėgsta. Anksčiau ar vėliau panašius panašiu ir paseks.

Kibirkštis