Grybauskaitės, kaip Lietuvos, įvaizdis: bloga savireklama taip pat — reklama

Dalia Grybauskaitė ir Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė yra stipri politikė, kurios vardas žinomas tarptautinėje arenoje. Bet, ar gali Lietuva būti patenkinta tuo įvaizdžiu, kurį sukuria jai prezidentė ir kitos valdžios institucijos?

Šių metų Miuncheno saugumo konferencijoje vienos iš diskusijų moderatorius, Britanijos laikraščio "The Financial Times" atsakomasis redaktorius Filipas Stivensas neatpažino Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid, prašydamas ją prisistatyti prieš užduodant klausimą iš auditorijos.

Su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite taip neatsitiks — kritika Rusijos atžvilgiu atnešė jai pasaulinį garsumą. Bet ar Lietuvai naudingas toks  skandalingas išgarsėjimas?

Žodis — ne žvirblis

Galbūt, garsiausiu Grybauskaitės pareiškimu tapo jos žodžiai apie tai, kad Rusija yra teroristinė valstybė. Kitas pastebimas tokio pobūdžio įvykis buvo jos kalba Jungtinėse Tautose šių metų rugsėjį, kai Maskva buvo apkaltinta visais atžvilgiais, pradedant Gruzija ir baigiant Ukraina. Tuo metu Lietuvos prezidentė, kuri įpareigota kontroliuoti savo kalbą, neapsunkina savęs būtinybe nors kažkaip grįsti savo pretenzijas — Kremlius yra kaltas dėl visko, ir taškas.

reklama

Žinoma, garsius kaltinimus iš karto pastebi pasaulio spauda, ​​kuri mėgsta aštrius "patiekalus". Tik ar verta džiaugtis tokia šlove? Filipinų prezidentas taip pat yra "garsenybė". Taigi, gal Grybauskaitei reikia pradėti vartoti necenzūriškus keiksmažodžius, ar vis dėlto jau laikas pradėti kontroliuoti savo kalbą, kad Lietuva nebūtų laikoma neadekvačia šalimi?

Jos Didenybės tarnyboje

Tuo tarpu negalima pasakyti, kad ponia Prezidentė yra "balta varna" šalies pragmatiškos ir santūrios politinės sistemos fone. Greičiau priešingai — ji yra ryški jos atstovė.

Pavyzdžiui, paimkime Lietuvos užsienio politiką. Kol kas net Jungtinėse Amerikos Valstijose tęsiasi diskusija (bent viešai) apie tai, ar reikia suteikti Ukrainai mirtiną ginklą, tuo tarpu mūsų šalis išdidžiai perduoda kiauriai korumpuotam, nacionalistiniam ir represiniam režimui, žudančiam savo piliečius, ginklus beveik dviejų milijonų eurų sumai. Taigi norisi paklausti: "Kam padedame?"

Ne mažiau parodomoji yra Lietuvos energetikos politika. Maža to, kad pati įgyvendino nepelningą SGD terminalo Klaipėdoje projektą, kurį vadina didele sėkme, bet ir visai Europos Sąjungai bando kaip Dievo malonę įpiršti brangias Amerikos dujas vietoj rusiškų.

Galiausiai, tiesiog nuostabu, kaip Grybauskaitė ir jos "palyda" mėgsta pabrėžti Lietuvos svarbą, kurios neva visi klausosi ir kuri gali sau leisti lygiomis teisėmis (ar net iš aukšto) kalbėti su "dideliais" žaidėjais. Tuo pačiu metu kartais atrodo, kad ji nevaidina, o tiki savo visuotine reikšme.

Apibendrinant, galima pasakyti, kad Grybauskaitė primena Baltųjų rūmų atstovę spaudai, kuri įgarsina aštriausius išpuolius prieš Rusiją kaip informacinio karo elementą (kam pačiam tai daryti, jeigu yra Dalia, kuri viską pasakys ir dar daugiau pridės nuo savęs). O Lietuva atrodo kaip JAV valstija, kuri imasi bet kokio "purvino darbo" (ar tai slapti CŽV kalėjimai ar ginklų Ukrainai tiekimas) ir kuriai net savo interesai ir ES interesai nėra tokie svarbūs, kaip Vašingtono tarnaitės vaidmuo (ir dažnai tai netgi ne su išskaičiavimu).

Galbūt būtų geriau, jei Lietuvos prezidentė turėtų Kersti Kaljulaid vardą?