Vartotojiška visuomenė

Ką, išskyrus vartojimą, mes veikiame? Vartojimas privedė iki visiškos žmonių degradacijos. Daiktai mums tapo pačia svarbiausia vertybe. praktiškai visi vaikosi garsių prekės ženklų ir pasirengę atiduoti didžiulius pinigus, kad įsigytų trokštamą daiktą. Vartotojiškos visuomenės atstovai lipa per kitų galvas ir lavonus, kad tik gautų pinigų tiems daiktams.

Netgi valstybės ir korporacijos atvirai vadina mus ne žmonėmis, o vartotojais. Pasižiūrėkite, kas dedasi aplinkui. Kad gautų trokštamų niekniekių, žmonės pasirengę nugalabinti ne tik svetimus, bet ir artimuosius. Pasirengę juos sužaloti. Mes virstame gyvuliais. Nors ne, gyvuliai nedaro to, ką sugeba padaryti žmonės. Jie niekad neužmuš savo mažylio, kad įsigytų automobilį.

Vartotojiška visuomenė – pats baisiausias dalykas, kuris gali su mumis nutikti. Vartotojus labai lengva valdyti, kabinti jiems makaronus ant ausų. Visiškai pakanka pažadėti jiems kokių nors vartotojiškų gėrybių ir žmogus jau tavo.

Pamenu, mane smarkiai sukrėtė istorija, kai dėl subraižyto automobilio tėvas sužalojo savo vaiką, visam likusiam gyvenimui pavertęs jį invalidu. Padaryti vaiką invalidu dėl geležies gabalo – net gyvuliai to nesugebėtų.

reklama

Kas nors, aišku, pasakys, kad automobilis – brangiai kainuojantis daiktas. Ir ką? Juk tai tiktai daiktas ir nevertas nė vienos vaiko ašaros, kad ir kiek jis bekainuotų. Tačiau vartotojai pasirengę užmušti artimuosius, atiduoti tėvus į senelių namus, kad galėtų vartoti tai, dėl ko tie jų tėvai arė kaip juodi jaučiai metų metus.. Vartotojas pasirengęs parduoti nuosavo kūno organus, kad nusipirktų naujų aparatų. Ar vertas iPhone inksto? Parduoti inkstą, rizikuojant sveikata ir gyvybe dėl kelių šimtų dolerių vertės niekniekio?

Ar verta artimo žmogaus gyvybė buto? Kam tasai butas – kad turėtum kur kekšę atsivesti? Sugadinti artimo žmogaus gyvenimą vardan pasidulkinimo? Tai ir yra vartotojiškas visuomenė.

Prisiminkite kelis pastaruosius mėnesius. Ar teko apšaukti, ar suduoti vaikui dėl sugadinto daikto? Jeigu ne, tai jūs dar ne galutinai žlugęs.

Kodėl negalima tiesiog prižiūrėti savo daiktus? Nenori, kad vaikas lįstų prie tavo telefono, verto kelių tūkstančių? Tai padėk jį į nepasiekiamą vaikui vietą.

Vartotojai jau nebesugeba mąstyti, jie sugeba tiktai kaltinti kitus dėl savo nesėkmių. Vaikas subraižė mašiną – kaltas vaikas. Ne pats savininkas, neskyręs vaiko auklėjimui laiko, ne, savęs kaltu jis nelaiko. O argi Džobsas kaltas, kad už pasakiškus pinigus „pardavinėja svajonę“? Kaltas asilas, kuris pasiryžęs rizikuoti gyvybe dėl gelžgalio. Įdomu, ką toks avinas jaučia, kai rinkoje pasirodo naujas iPhone modelis? Ir ar vertas to modelio jo nuosavas parduotas inkstas? Nejaugi taip sudėtinga normaliai užsidirbti kelis šimtus dolerių?

Sulaukę 25 metų amžiaus, dauguma žmonių jau būna pavirtę visiškais kretinais. Ištisa debilų tauta, išprotėjusi dėl savo automobilių, ėdalo ir netikrų vertybių.

VARTOJIMO GRANDINĖLĖ

Mūsų visuomenėje egzistuoja toks faktorius kaip pinigai. Žmonių planetoje labai daug ir visi susigalvoja būdų, kaip užsidirbti pinigų, kad galėtų išgyventi. Tokių išmonių šiuolaikinėje visuomenės sistemoje vis daugėja.

Suprantama, kiekvienas girs tą produktą, kurio pagalba galima užsidirbti pinigų. Ir labai kruopščiai stengsis nutylėti ir visokeriopai neigti informaciją apie daikto trūkumus ar pasekmes, kurių galima susilaukti tą daiktą vartojant. Tai, kas buvo sukurta gėriui ir naudai teikti, mutuoja į banalų būdą užsikalti pinigų ir čia jau seniai niekas negalvoja apie tokius dalykus kaip sąžiningumas ar padorumas.

reklama

• Farmacijos kompanijoms naudinga, kad vaistai pašalintų simptomus, o ne ligų priežastis. Dėl to vaistai ir skiepai ne tik pagerina savijautą, bet neretai padaro organizmui didelę žalą, bet mes to nė nepastebime.
• Medikams naudinga, kad mes kaip galima daugiau sirgtume ir kaip galima ilgiau nepasveiktume. Dėl to mums suteikiama fragmentiška ir klaidinga informacija apie ligos priežastis ir apie tai, ką reikia laikyti sveiku gyvenimo būdu, kaip reikia sveikai maitintis ir t.t.
• Maisto produktų gamintojams naudinga, kad mes apsirytume, kuo rečiau gamintumės maistą savarankiškai, įpultume į priklausomybę nuo maisto rūšies ar skonio. Dėl to jie prikemša į maisto produktus įvairiausių priedų ir „gerintojų“, „skanintojų“, kurie daro organizmui didžiulę žalą, kurios neįmanoma net lyginti su maisto teikiama nauda. Reklama tokia patraukli, kad mums ir į galvą nešauna išsiaiškinti tikrąją produktų vertę ir kokybę.
• Drabužių gamintojams naudinga, kad mes sėdėtume ant dietų ir tai liesėtume, tai storėtume. Kad kiek įmanoma dažniau atnaujintume savo garderobus, pageidautina – nuo nulio. Tam mums brukami į galvą dirbtiniai grožio standartai, kuriamos įvairiausios dietos (kurios kaip ir vaistai kovoja tiktai su pasekmėmis), vietoje to, kad kartą ir visiems laikams atskleistų mums antsvorio problemos priežastis. Mada keičiasi po kelis kartus per metus, puldinėja iš vieno kraštutinumo link kito.
• Prekių ir paslaugų gamintojams ir tiekėjams naudinga, kad mes kentėtume nuo įvairiausių nepilnavertiškumo kompleksų, siektume vienas kitą perspjauti ir užpildyti tuštumą savo širdyse materialių vertybių vaikymusi. Dėl to visuomenėje kuriamos ir skatinamos įvairiausios pažiūros, mados, įbrukti per prievartą siekiai ir virusinės programos, paklaidinančios žmogų ir atitraukiančios jį nuo tikrųjų gyvenimo vertybių.

Šitą sąrašą galima tęsti ir tęsti.

Laimei, vis daugėja sąmoningų žmonių, kurie ima rūpintis savo sveikata ir aklai nebetiki viskuo, ką jiems mėgina įbrukti sistema. Mes patys leidome egzistuoti šitam monstrui. Mes patys galime ir padaryti jam galą.

VARTOTOJŲ VISUOMENĖ
- Anksčiau apie tokius net pasvajoti nedrįsome...

www