Rengiamas protestas prieš keliamus mokesčius

Jau ilgą laiką mūsuose be perstojo brangstant pragyvenimo reikmėms, kylant mokesčiams bei elementariausių maisto produktų kainoms, nepasitenkinimas daugiausiai reiškiasi pasyviu keiksnojimu ir niurzgėjimu, bet ne aktyviais veiksmais. Užtat tikrai verta dėmesio „Jonavos žiniose“ paskelbta jonaviškio V. Krajausko iniciatyva: „Gana didinti mokesčius!“, kviečianti žmones gruodžio 13 d. nuo 14 val. visuose miestuose rinktis protestuoti prie savivaldybių pastatų.

„Garsiai ir aiškiai mes visi turime bent karta pasakyti: „Gana didinti mokesčius!“ Ir vieningai susiburti prie savivaldybės ir atkreipti į save dėmesį, nes mes jau sotūs pasiteisinimų ir pažadų... Turime pajausti apčiuopiamų rezultatų, nes tragedija didžiausia, kaip žmogus mokesčius sumokėjęs neturi pragyvenimui...

Didėja mokesčiai, viskas brangsta, vis labiau ir labiau diržus turime veržtis...

reklama

Todėl, kad mes tai toleruojam ir niekas neprieštaraujam...

Turim progą visi vieningai vienu metu pasakyti, kad mums jau nebetinka milijonai sugalvotų pasiteisinimų, kodėl kainos kyla. Vieni nuo kitų stumdo mestus kaltinimus, nėra kaltų...

Viską ir patys žinot kaip yra išties, kaip sunku matyti kainas svetur mažesnes...

Daug kas sako, nieko nepakeis mūsų piketas... Gal tai ir tiesa, o gal ir ne, bet faktas vienas, kad nieko nedarant tikrai niekas nepasikeis...

Kad būtų efektyvus piketas ir išgirstų mus asmenys kurie gali kažką pakeisti, raginu prisijungti visus miestus gruodžio 13 d. susivienyti bendrais šūkiais: „GANA DIDINTI MOKESČIUS!“

 Ir tikrai mus išgirs tas kas reikia, bus priversti kažko griebtis, kad nebūtume stumiami į skurdą ir nereikėtų važiuoti apsipirkti maisto svetur.“

 Taip skamba V. Krajausko paskelbtas kvietimas į akciją. Ką čia matome? Pirmiausiai – visiškai teisėtą pasipiktinimą padėtimi, kuomet vos galą su galu sudurti teišgalintys darbo žmonės priversti vis smarkiau „veržtis diržus“, kol valdžios ir buržujų pilvas tik augte auga. Vien ką pasako neseniai išėjusi žinia apie „menku vartojimu“ teisinamą nuo pradžios iki šiolei gryniausia afera buvusio SGD terminalo išlaikymo, o tuo pačiu ir apskritai dujų pabrangimą, už kurį didžiausia reali našta teksianti ne jokiems „verslininkams“, „Achemai“ ar kam kitam, o paprastai mūsų liaudžiai.

 Kita vertus, ryškios yra ir protesto iniciatoriaus politinės iliuzijos, atrodytų, netgi naivumas, pasireiškiantis mintimi, kad piketai ar mitingai tiesiog turį „atkreipti dėmesį“, kad „tie, katrie kažką gali pakeisti“, tiesiog „imtų ir pakeistų“. Labai gaila, bet tikrovė visai kitokia. Visų pirma – valdžia, kokią turime, ir yra tam, kad būtų taip, kaip yra. Tai – buržujų, stambaus kapitalo valdžia. Ji ir dirba, ji ir dirbs turčių reikalams. Tad mažų mažiausiai naivu manyti, kad ji elgiasi, kaip elgiasi, nes tiesiog „negirdi“ liaudies balso, o šiaip būtų visai geranoriška, netgi minkšta ir pūkuota...

reklama

Esmė visiškai kitokia. Būtent – kad nei jokia valdžia, nei jokie politikieriai paprastai liaudžiai nei padėjo, nei padės, jei ji pati nebus pasiruošusi kovoti už savo gyvybinius interesus, pradedant elementariausiais ekonominiais klausimais. Aišku, V. Krajausko inicijuojamas tarpmiestinis protestas – dalykas mažas, tačiau tai jau yra konkretus veiksmas, kuris pats savaime yra sveikintinas. Tačiau vien to negana.

 Siekiant netgi paprasčiausių ekonominių liaudies reikalavimų įgyvendinimo, būtinas ne ėjimas prašyti ponų malonės, tikintis, kad elitas tiesiog ims ir „išgirs“ mūsų, vadinamųjų „runkelių“, maldas. Ne – būtinas yra ryžtingas ir kovingas spaudimas, kokį vykdyti ir gali tik pati liaudis tokiais masiniais pasipriešinimo veiksmais, kokius kadaise regėjome 2009-ųjų sausio 16-ąją.

Tiktai kovodami darbo žmonės pasiekia kolektyvinių laimėjimų – trumpesnes darbo valandas, didesnius atlyginimus ir kt. Tai rodo kitų Europos šalių patyrimas, tai rodo ir visa darbininkų judėjimo istorija. Be kita ko, tai rodo ir neseniai Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos paskelbtas pažadas nuo 2018-ųjų gegužės mėn. 20% padidinti medicinos darbuotojų, tame tarpe vargingiausiai gyvenančiųjų slaugytojų, algas. Atrodytų, maža – bet tai tik po susitikimo su vos organizuotis pradėjusiais medikais. Ką bekalbėti apie tai, ką būtų galima išreikalauti masiniais protestiniais veiksmais. Juolab, ne tiktai valstybiniame, bet ir privatiniame, ypač gamybiniame sektoriuje! Kol šito neįsisavins didesnė dalis lietuvių, tol ir teks tempti perdėm sunkią ponų buržujų užmesto jungo naštą.

O šiuo atveju belieka širdingai palaikyti akcijų tiek Jonavoje, tiek kituose Lietuvos miestuose keliamus teisingus reikalavimus bei tuo pačiu tikėtis, kad tokie palyginti maži veiksmai galėsią peraugti į didesnius, kad jų eigoje sąmoningiausieji tikrai išmoktų ne maldauti, bet kovoti už savo teises.

 „Nei dievas, caras nei galiūnas mums išvadavimo neduos – vaikai garbingosios Komunos save iš skurdo išvaduos!“ (Internacionalas)

 Kibirkštis