Rolandas Paksas: "Aš nebijau kalbėtis su Kremliumi"

Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka

Išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas po nepriklausomybės paskelbimo teigia, kad yra pasirengęs grįžti į valdžią šalyje

Rolandas Paksas gimė 1956 metais Telšiuose. 1974-1979 metais studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1984-aisiais baigė Leningrado civilinės aviacijos akademiją. Jis buvo aukštojo pilotažo rinktinėje, ne tik savo šalies, bet ir Sovietų Sąjungos. Kiek vėliau tapo žinomas už tai, kad buvo pirmasis Europos valstybės vadovas, kurį pašalino iš posto, paskelbus apkaltą. Prisipažįstu, po nesenai įvykusio skandalingo Sputnik Lietuva interviu su garsiuoju Lietuvos mados dizaineriu Juozu Statkevičiumi (kuriame jis pareiškė, kad "to, kas vyksta Lietuvoje, jau neįmanoma kęsti"), turėjau abejonių, ar sutiks Rolandas Paksas pasikalbėti su "Kremliaus propagandos portalu", kaip mus dažnai vadina.

Primename, kad lietuvių kilmės socialinių tinklų vartotojai ir vietos žiniasklaida užpuolė Juozą Statkevičių tik už tai, kad jis išdrįso pabendrauti su Sputnik Lietuva. Be to, skandalingas televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas savo Facebook puslapyje pavadino dizainerį "skuduru", o vėliau net išvadino "nenaudingu Lietuvai idiotu". Kliuvo ir populiariai rašytojai Rūtai Vanagaitei. Nepaisant to, ji nepabijojo pabendrauti su mumis ir davė išskirtinį interviu Sputnik Lietuva, kuriame pasakė: "Tegul sau vadina, kaip nori. Nors aš pati laikau save ne tik rašytoja, bet ir Lietuvos piliete ir patriote!"

reklama

Kaip paaiškėjo, buvęs prezidentas Rolandas Paksas, kurį Lietuvos žiniasklaida ne kartą vadino "Kremliaus agentu" ir "esančiu po Maskvos įtaka", taip pat save laiko Lietuvos patriotu.

— Aš galiu išreikšti savo nuomonę, kuri kam nors patinka ar ne. Bet aš sakau tai, ką galiu, ir taip, kaip aš moku! Aš manau, kad turiu teisę kritikuoti, jei šalyje kažkas vyksta ne taip. Tačiau aš visada lieku Lietuvos patriotu!

- Rolandai, jūs nebijote bendrauti su Sputnik Lietuva. Juk vėliau ir jus gali pavadinti "nenaudingu Lietuvai idiotu". Kaip Juozą Statkevičių ar Rūtą Vanagaitę.

— Žinote, Dmitrijau, su visa pagarba jums, aš vargu ar patikėsiu, kad aš dabar tiesiogiai kalbu su pačiu Kremliumi. Ir net jei tai būtų tiesa, jei jūs iš tiesų atstovautumėte Maskvos Kremliui, aš vis tiek bendraučiau su jumis! Mano mėgstamiausiais politikas — Vinstonas Čerčilis, buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas. Aš labausiai gerbiu būtent jį. Taigi: jis niekada nevengė pokalbio, kad ir kas tai būtų. Ir visada manė, kad dialogas — geriau nei tyla arba kokia nors panieka. Aš stengiuosi elgtis taip, kaip darė Vinstonas Čerčilis. Kalbėti ir įtikinėti — visada geriau, nei nekalbėti ir neįtikinėti. Tai pirma.

O antra, neverta užmiršti, kad žmonės, kuriuos jūs paminėjote, nėra politikai. Bet aš nesuprantu, kodėl jie neturi teisės pareikšti savo nuomonės? Taip, vėliau, deja, pradedama manipuliuoti visuomenine nuomone. Visada galima ištraukti žodžius iš konteksto ir viską apversti. Kaip bebūtų, Lietuvos jėga jos geografinėje padėtyje. Todėl mes turime dirbti su Maskva, ir su Vašingtonu, ir su Berlynu, ir su Minsku. Visos mūsų tautos turėtų draugauti tarpusavyje.

Draugauti ir dalintis — ir kultūra, ir įvairiais laimėjimais, ir daugeliu, ir daugeliu kito. Tik šiuo atveju regionas, kuriam aš atstovauju, bus toks, už kurį gyvenantiems šiandien nebus gėda prieš anūkus! — pabrėžė mūsų pašnekovas.

- Bet, sprendžiant iš visko, ateityje Lietuvoje iš viso gali nieko nelikti. Ne tik anūkų, bet ir vaikų, o taip pat jų tėvų. Demografinė padėtis ypatingai kelianti nerimą. Ar turite receptą, kaip ją ištaisyti? Pasigirsta raginimai įsivežti daugybę migrantų.

— Nemanau, kad tai išgalbės padėtį. Tie migrantai, kurie atvyko pagal kvotą, ilgam neužtrunka. Jie netrukus pabėga iš Lietuvos, ieškodami geresnių vietų gyvenimui. Ir kur išmokos didesnės, ir kur šilčiau, ir kur yra giminaičiai. Kalbant apie mūsų migraciją, tai ji tikrai didžiulė. Mes nuolatos prarandame savo gyventojus. Remiantis statistiniais duomenimis, nepriklausomybės metais gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu. Aš visada gyvenime vadovaujuosi viena taisykle: jei ką nors daryti, tai teikia  realiai daryti. O pas mus tik kalba apie problemą, bet nieko nedaro. Tačiau nuo kalbų, kad viskas blogai, geriau vis tiek netaps. Ko gi čia stebėtis, kad padėtis tik blogėja.

- Tai ko gi reikia imtis?

— Bent jau pradėti ką nors daryti! Svarbu suprasti, kodėl žmonės išvažiuoja. Esu įsitikinęs, kad su didele tikimybe gyventojų nutekėjimą galima sustabdyti. Kaip sakoma, jei tik būtų noras. Čia net nereikia išradinėti dviračio. Pakanka ištirti pasaulio patirtį. Daugeliui šalių pavyko susigrąžinti savo gyventojus. O kol kas pas mus tėvynaičius prisimena tik per šventes: esą, grįžkite, jūs mums reikalingi. Bet jie juk žiūri, kokia situacija yra Lietuvoje. Ir mato, kad niekas nesikeičia. Tai liečia ir ekonomiką, ir kitas sritis. O jei niekas nepasikeis, žmonės niekada negrįš. Štai kodėl aš sakau: norint daryti, reikia daryti!

reklama

- Kaip jūs apskritai vertinate padėtį Lietuvoje?

— Daugelis gyvena labai sunkiai. Ir tai visai nenuostabu: paimkime vidutinį uždarbį, vidutinę pensiją ar pragyvenimo minimumą. Taip, mes tapome Europos Sąjungos nare, tačiau daugeliu aspketų Lietuva negali pasigirti. Mes užimame "prizines vietas", bet tik iš sąrašo apačios. Vadinasi, kažkas pas mus daroma ne taip. Kalbant apie užsienio politiką, Lietuva turi toli gražu ne geriausius santykius su savo kaimynais. Tai susiję ne tik su Rusija ar Baltarusija, bet ir Vakarų valstybėms. Sakykim, santykiai su Lenkija yra aiškiai įtempti. O turėtų būti daug geresni. Kai aš tapau Vilniaus meru, pakviečiau lenkus į koaliciją. Tą patį padariau, kai tapau premjeru.

- Sprendžiant iš visko, Lietuvos priešas numeris vienas dabar — Rusija!

— Turiu daug draugų Rusijoje, aš ten praleidau savo geriausius skrydžio metus. Iki šiol palaikau ryšius su kolegomis. Tarp jų — Rusijos ir Europos čempionai. Tarp paprastų lietuvių ir rusų, esu įsitikinęs, nėra jokių problemų, tai politikai apsunkina padėtį. Jiems tai yra žaidimas, kurio dėka jie nori gauti savo dividendus. Taip visada buvo. Ir prieš šimtą, ir tūkstantį metų… Taigi mano pozicija čia paprasta: žmoną galite pasirinkti, o kaimyną duoda Dievas! Aš manau, kad su kaimynais visada reikia gyventi taikiai. Reikia ieškoti sąlyčio taškų. Kai aš, dar būdamas premjeras, atvykau į Maskvą, mes per vieną susitikimą  pasirašėme 12 sutarčių tarp Lietuvos ir Rusijos. Kaip tada juokavom, galėjome patekti į Gineso rekordų knygą.

- Kokia yra jūsų nuomonė apie brangių suskystintų dujų pirkimą iš JAV? Lietuvos valdžia sako taip: "Užtat mes energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos!" Šito, beje, nenustoja kartoti kaip tik energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

— Tikra nesąmonė! Aš nesuprantu, kaip galima būti nepriklausomu tam tikrame sektoriuje? Mes gyvename šalia, prekės praeina per mūsų šalių teritoriją, važiuoja žmonės, skraido lėktuvai. Tai perdenkime visus kelius, oro koridorius, geležinkelio kelius ir taip toliau! Ir bus jums "transporto nepriklausomybė". Aišku, kad tai kvailystė. Valdžia turi dirbti taip, kad būtų nauda žmonėms. Reikia galvoti galva. Ir jei Rusijoje dujos yra pigesnės, tai reikia jas imti. O vietoj to, mes įsikasame į apkasą.

- 2004 metų balandžio mėnesį jūs buvote Siemo pirma laiko nušalintas nuo aukščiausios pareigos valstybėje "už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą". Tačiau 2011 metais Europos žmogaus teisių teismas parėmė jūsų pusę.

— Taip, Strasbūre pareiškė, kad visi apribojimai, susiję su manimi, turėtų būti pašalinti. Praėjo jau tiek metų, tačiau Lietuva, kuri pastebi žmogaus teisių pažeidimus kitose valstybėse, kažkodėl nepastebi to pas save. Ir visiškai ignoruoja Strasbūro teismo pripažinimą. Viena vertus, mane tai  "džiugina", nes reiškia, kad politikos elitas iki šiol bijo, kad aš galiu tapti prezidentu, jei kelias būtų atviras. Bet kokiu atveju, šiandien aš bandau išlaikyti gerą skrydžio formą. Manau, priekyje dar bus kova!

- Savo apkaltą jūs vadinote ir sąmokslu, ir valstybės perversmu. Kaip jūs manote, kalti bus kada nors patraukti atsakomybėn?

— Niekada nežinai, kaip istorija pasisuks. Buvo laikas, kai žmonės buvo tremiami į Sibirą. Jie manė, kad niekada nesugrįš ir nepamatys savo artimųjų. O vėliau grįžo į Lietuvą, sukūrė šeimas, džiaugėsi gyvenimu. Taip ir dabar. Nereikia nuleisti rankų. Aš 100% įsitikinęs, kad ateis geresni laikai. Ir tada bus įvardytos konkrečių kaltininkų pavardės. Iš netiesos negali išeiti tiesa, iš netesingumo negims teisingumas. Taip, tai, ką su manimi padarė 2004 metais, aš laikau sąmokslu ir valstybės perversmu. Net jei visa tai būtų pridengta dailiomis frazėmis. Bet anksčiau ar vėliau visuomenė vis tiek sužinos, kas už to stovi!