Kodėl jie pasmerktieji?

Kiek tu iškentėjai negėręs? Trejus metus? Vadinasi, laikas vėl pabandyti.

Kalbu visai rimtai. Kai alkoholikas iškenčia kelis metus, paprastai pritrūksta kantrybės, ir jis sugrįžta prie savo pomėgio. Kiti - trumpam, kiti - visam laikui. Mėginkit pasižadėti dar metams, dar trejiems ar penkeriems.

Kaip ten bebūtų, žmogus prie gero sugrįžta. Natūralu, kad geri dalykai traukia, o blogi atstumia. Juk vengiame ligų ir nelaimingų atsitikimų, stengiamės neįlipti į šūdo krūvelę. Užtat geri dalykai traukia atgal.

Niekas nežino geriau, kaip anoniminiai alkoholikai. Kai atkrenta, jie netgi nedaro tragedijos. Atkritai tai atkritai. Užsibrėžti negerti visai ir niekada neatkristi - tai jau puikybė. Nėra žmogaus, kuris kentėdamas neprarastų kantrybės. Kur matėte tokį žmogų?

Tokio žmogaus, kuris iškentėtų visą gyvenimą, tikrai nesutikau. Toks vargiai yra.

Vadinasi, be alkoholio neįmanoma?

Ne, aš to niekada nesakiau. Sakiau kitaip: neįmanoma be gero dalyko. Geras dalykas tave sugrąžins atgal.

O be alkoholio aš jau  aštuoniolika metų. Na, panašiai... Seniai nebeskaičiuoju.

reklama

- Tai kaip iškentėjai tiek? - stebisi alkoholikai.

Visa paslaptis, kad aš nekentėjau. Nekentėjau visai. Po to, kai išgaravo paskutinės pagirios, nekentėjau daugiau nei dienos, nei savaitės. .Kur jūs girdėjot, kad kentėtų žmogus, negalėdamas valgyti žiurknuodžių ar atsigerti srutų? Dievo kraujas man nuo tada - srutų vietoje. Kaip jų ilgėsiuos?

Dar paklauskit manęs, kaip aš kenčiu be lėtinio bronchito (išsigydžiau seniai), be sifilio (nesirgau niekada), be silpnaprotystės?. Tai bus ta pati logika.

Benaršydamas po internetą, radau įdomių patarimų metantiems gerti. Viename patarimų rinkinyje, pačioje pabaigoje, radau ir šitokį:

Ir dar vienas žingsnelis kai išmetate alkoholį iš gyvenimo. Mintyse dar lieka alkoholio kaip švenčiausiojo vaizdinys. Kadangi gėrimo ritualas būdavo „šventas“, o prapilti pro šalį būdavo nuodėmė, tai susiformavo alkoholio, kaip kažko ypatingo vaizdinys. Kad jį panaikinti demoralizuokime alkoholį savo mintyse, pasitelkime fantaziją, tarkim nusipirkime kelis butelius alaus ir… nusiplaukime juo kojas ( žinoma po to su vandeniu ir su muilu galime nusiplaut). Panaudokime degtinę… vietoj valiklio. Fantazuokime ir kvailiokime. Svarbu, kad jūsų vaizdiniuose alkoholis kristų iki„tik kažkokio skysčio“ lygmens.

Turiu pasakyti, patarimas tikrai geras, esminis. Kas žadate mesti, siūlau jį gerai paskaityti dar sykį. Visa bėda, kad autorius alkoholikas sumaišė svarbius dalykus su antraeiliais, o patį svarbiausią surašė kaip "dar vieną", "papildomą" žingsnelį.

Iš tiesų tas vienas "papildomas" yra esminis, vienintelis, be kurio nieko nebus, išskyrus kančias. O žengus tą vieną žingsnelį, išpylus Dievo kraują į atmatų duobę, ateina išsivadavimas. Visi kiti jo nežengę kentės, ilgėsis ir neiškentės be Viešpaties. Jie pasmerktieji.

O tu, jau laisvas, prisiminsi pragertas dienas ir juoksies. "Kaip aš galėjau būti toks kvailas?" - sakysi.