Mokytojo profesija Suomijoje – prestižinė, kaip gydytojo ar teisininko

Viena iš Suomijos mokyklų sėkmės priežasčių – visa apimantis principas „mažiau yra daugiau“. Mokytojai čia turi mažiau darbo valandų, moksleiviai turi mažiau pamokų ir atsiskaitymų, o mokyklos mažiau konkuruoja, daugiau bendradarbiauja. Mažiau ir reguliavimo iš išorės – užtat daugiau pasitikėjimo, teigia Turku universiteto mokslininkai, kurių ilgametis partneris Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), plėtojantis su suomiais Baltijos regiono studijų tinklus, jungtinę magistrantūros studijų programą ir bendrus mokslo tyrimus.

Daugiau laisvės, mažiau suvaržymo

Suomiai savo sprendimus grindžia mokslu: nėra įrodymų, kad pervargę, darbais apkrauti moksleiviai pasiekia geresnių rezultatų – priešingai, tyrimai patvirtina, jog žmonės išmoksta daugiau, kai gauna pakankamai poilsio ir veiklų įvairovės. Rezultatai pasiteisino – Suomijos švietimo sistema šiandien efektyvumu tik šiek tiek nusileidžia Pietų Korėjai ir Kinijai, šalims, kurių mokyklos vadovaujasi itin griežtais mokymo principais ir konkurencijos akcentavimu. Tuo tarpu Suomija žengė priešinga kryptimi – mokymo atmosfera čia kupina laisvės, o ne varžymosi.

reklama

„Suomijos visuomenė yra paremta lygybe. Čia pranokti savo kaimyną nėra labai svarbu. Visi yra vidutiniai, bet mes norime, kad tas vidurkis būtų labai aukštas“, – žurnalui „Time“ paaiškino Suomijos Švietimo konsulas Reijo Laukkanen. Konkurencija tarp ugdymo įstaigų nėra tokia reikalinga, kaip bendradarbiavimas – jo dėka Suomija pirmauja pasaulyje pagal mažiausią kokybės skirtumą tarp visų šalies mokyklų.

O kokybei suomiai jau seniai teikia didžiausią prioritetą – Suomijoje jau 40 metų įvestas reikalavimas pradinių klasių ir vidurinės mokyklos mokytojams turėti magistro laipsnį. „Mokytojo profesija yra patraukli ir nepaprastai populiari, tad universitetai gali pasirinkti labiausiai motyvuotus ir talentingiausius stojančiuosius į šią specialybę. O visas laipsniškas švietimo sistemos vystymas yra paremtas moksliniais tyrimais“, – sako Turku universiteto Švietimo fakulteto Mokytojų ugdymo katedros vedėja Kristiina Heikkilä.

Mokytojams reikalingas medijų išmanymas

Švietimo ekspertai pabrėžia, kad mokymo programose dabar būtina skirti dėmesį ne tik žinių perdavimui, bet ir įgūdžių, reikalingų šiandieninėje visuomenėje, lavinimui. Todėl atitinkamai keičiasi ir reikalavimai mokytojams, kurie tuos gebėjimus turėtų skatinti – naujausia Suomijos mokytojų apklausa parodė, jog, jų nuomone, ateityje šios profesijos atstovams svarbiausios kompetencijos bus gebėjimas mokytis, komunikacija ir medijų išmanymas, bendravimas ir bendradarbiavimas, į studentą sutelktas mokymas, aktyvus dalyvavimas mokyklos bendruomenėje, atsidavimas mokyklos vystymui, aktualių partnerysčių sudarymas.

„Žinių svarba niekur nedingo, tradiciniai mokymo dalykai vis dar išlieka Suomijos mokyklose. Tačiau dabar labiau akcentuojamas siekis ugdyti pagrindines kompetencijas ar įgūdžius. Mokymo programoje įtrauktas septynių gebėjimų ugdymas, remiantis kompetencijomis, kurios bus paklausios ateityje“, – teigia Turku universiteto Tarptautinės mokyklos direktorius Vesa Valkila.

reklama

Suomijos mokymo programose įtrauktas siekis skatinti septynių pagrindinių gebėjimų (angl. transversal skills) ugdymą: mąstymą ir mokymąsi mokytis, bendravimą, kultūrines kompetencijas ir saviraišką, rūpinimąsi savimi ir kasdienio gyvenimo valdymą, daugiaraštingumą, informacines ir komunikacines technologijas, verslumą ir darbines kompetencijas, dalyvavimą, įsitraukimą ir darnios ateities kūrimą.

7 pagrindiniai gebėjimai, kurie ugdomi Suomijos mokyklose

Mąstymas ir gebėjimas mokytis

Kultūrinės kompetencijos, bendravimas ir saviraiška

Rūpinimasis savimi ir kasdienio gyvenimo valdymas

Daugiaraštingumas

Informacinės ir komunikacinės technologijos

Verslumas ir darbinės kompetencijos

Dalyvavimas, įsitraukimas ir darnios ateities kūrimas

Kiekvienas vaikas gali eiti į labai gerą mokyklą

Šiauriečių sėkmę galima paaiškinti nuoseklumu siekiant pažangos – dar 1963-iaisiais Suomijos parlamentas priėmė sprendimą atgaivinti ekonomiką per švietimą, įtvirtinti idėją, kad kiekvienas vaikas gali eiti į labai gerą mokyklą. Vėliau, 1979 m., reformos įtvirtino ir reikalavimą mokytojams turėti magistro laipsnį studijuojant valstybės finansuojamose studijose. Mokytojo profesija šioje šalyje laikoma prestižine – kaip daktaro arba teisininko.

„Visus tuos metus vykdėme mokslinius tyrimus švietimo klausimais ir, remdamiesi jų rezultatais, palaipsniui keitėme sistemą – taigi, švietimo vizija visuomet buvo matoma, mes žinome, kur norime eiti“, – tikina Turku universiteto mokslininkai.

Lietuvoje Turku universitetas bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universitetu – plėtojant Baltijos regiono studijų tinklus, rengiant bendrą jungtinę magistro studijų programą ir stiprinant bendradarbiavimą mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo srityse. Suomija – globaliai pripažinta lyderė švietimo srityje, o Turku universitetas yra laikomas viena geriausių mokytojus rengiančių institucijų.