Lietuviai vergauja – Grybauskaitė juokiasi

Praeitą savaitę D. Grybauskaitė dalyvavo Švedijos uostamiestyje, Geteborge vykusiame ES viršūnių susitikime, skirtame augančio skurdo ir socialinės nelygybės klausimams. Tipiškas politikierių pasisėdėjimas, kuriame eilinį sykį kabinami makaronai apie tariamą „susirūpinimą“ liaudies vargais visgi pažėrė įdomių perliukų – viena švedų žurnalistė netikėtai prezidentės užklausė, ką ši galvoja apie Švedijoje dirbančius, bet lygių teisių su vietiniais neturinčius lietuvių darbininkais. Reakcija, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, buvo įdomi.

„Čia Švedijoje yra daug darbininkų iš Lietuvos, kurie neturi tokių pat teisių, kaip švedų darbininkai. Ką apie tai manote?“ – toks buvo klausimas. „Nejaugi? Keista tai girdėti, nes maniau, kad jie turi tokias pačias teises“, – atsakė Grybauskaitė. „Neturi. Jie dirba už labai mažus atlyginimus, jie paprastai dirba daug daugiau valandų nei švedai“, – teigė žurnalistė. „Tai nelabai gera žinia. Pasiaiškinsiu, ar tai tiesa“, – tai pasakiusi, prezidentė nusijuokė ir ramiai sau nužingsniavo.

reklama

Viską išvertus į paprastą lietuvių kalbą, galima sakyti taip: Lietuvoje pasmerkti skurdui ir vergiškam gyvenimui, mūsų darbo žmonės apgaudinėjami šviesiu vakarietišku rojumi plūsta į kitas Europos šalis, kuriose yra sutinkami kaip teisių požiūriu antrarūšė, betgi kvalifikuota darbo jėga. Kaip išteklius, kurį reikia išnaudoti maksimaliam buržujų pelnui. Kas ir yra sėkmingai daroma.

Indėnai, negrai, aborigenai – ar su jais vergvaldžiai ir kolonizatoriai skaitėsi? Ar jie buvo laikomi žmonėmis? Aišku, ne. Panašiai ir su dabarties lietuviais, kuriuos atitinkamam likimui pasmerkęs imperialistinis kapitalizmas, mūsuose pagražintas abstraktaus tautiškumo bei demokratijos blizgučiu. O kad „broliškose“ ES šalyse Lietuvos darbininkai – nei daugiau, nei mažiau, kaip pigiai pardavinėjami darbo jaučiai, jei ne paprasčiausi vergai, kaip matome, D. Grybauskaitei kelia tik cinišką juoką.

Kodėl? – nesunku suprasti. Lietuva, kaip ir visa ES, remiasi kapitalistine santvarka. Šioji santvarka reiškia kapitalistų viešpatavimą. Kiti lieka pastumdėliais ir vergais. Politinė valdžia, kad ir kaip bebūtų šaukiama apie demokratiją ir lygiateisiškumą, taip pat kapitalistų rankose. Tame tarpe prezidentūra. Tad ko stebėtis?

Prezidentei, kaip ir kitiems mūsų „valstybininkams“, paprasto žmogaus reikalai, jo vargai ir kančios nerūpi. Svarbu, kad augtų BVP, prekybos centrų, bankų ir kitų įmonių pelniukai, o juos sukraunantys, bet špygą tegaunantys darbininkai nuolankiai sėdėtų ir tylėtų. Ir tyli. Užtat D. Grybauskaitė ir į ją panašūs atvirai juokiasi. Ir juoksis. Juoksis tol, kol Lietuvos darbo žmonės tylės ir bėgs geresnių ponų ieškoti, o ne kovos už savo bendruosius interesus.

Kibirkštis