Grybauskaitės įpėdinis: burtai iš kavos tirščių

Rinkimai, archyvinė nuotrauka

Naujasis tyrimas, atliktas visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" naujienų portalo Delfi užsakymu, kol kas neatskleidė aiškaus kandidato į Lietuvos prezidento kėdę; realių kandidatų sąraše reikšmingų pokyčių neįvyko

Likus pusantrų metų iki naujojo Lietuvos prezidento rinkimų, politinis "bomondas" pradeda ieškoti deramo Dalio Grybauskaitės įpėdinio ir periodiškai, kas mėnesį ištraukia iš kaladės pirmąsias sudėtingo politinio solitero kortas visuomenės nuomonės apklausų forma.

Kiek šių apklausų rezultatai atitinka tikrovę — sunku pasakyti. Sociologiniais tyrimais Lietuvoje užsiima tik dvi ar trys kompanijos, kurios dažnai pritaiko tyrimo rezultatus sąskaitą apmokėjusiam "užsakovui". Priešingu atveju, kaip paaiškinti atkaklų atsiradimą pirmajame "realių kandidatų į Lietuvos prezidentus" sąraše topinį portalo Delfi — apklausos užsakovo, aistringo Sputnik Lietuva gerbėjo — žurnalistą Andrių Tapiną, kuris geriau žinomas kaip rusofobas-šoumenas, o ne politikas. O už jį, sprendžiant iš apklausos rezultatų, šiandien yra pasirengę balsuoti daugiau kaip 4% rinkėjų (4,3%). Tuo tarpu už nusipelniusį diplomatą, ES ambasadorių Rusijoje Vygaudą Ušacką tik 3% daugiau (7,3%) rinkėjų, o už valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį — 6,7%. Nepaisant to, kad sociologinių tyrimų įmonės visada nustato 3% apklausos rezultatų paklaidą.

reklama

Šiandien net nuolatinis galimų kandidatų į Lietuvos prezidento postą sąrašo lyderis, bepartinis premjeras Saulius Skvernelis nesurenka daugiau nei 15% rinkėjų balsų. Kvėpuojantis Skverneliui į nugarą, taip pat bepartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atsilieka nuo lyderio ta pačia 3% paklaida.

Taigi akivaizdaus Dalios Grybauskaitės masto favorito "tautos lyderio" vardui Lietuvoje kol kas nematyti. O nominalių reitingo lyderių trejetukas — bepartiniai kandidatai: Skvernelis (14,7%), Matijošaitis (11,9%) ir ekonomistas Gitanas Nausėda (10,5%), tik kelia intrigą aplink prezidento rinkimus 2019 metų pavasarį.

Beveik visi apžvalgininkai sutaria dėl vieno — be stambių politinių partijų palaikymo nė vienam iš dabartinio reitingo lyderių nepavyks užimti prezidento kėdės. Tas pats Saulius Skvernelis, kurį pasodino į premjero kėdę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), gali visai atsidurti be partijos palaikymo. Bus gana nelogiška, jei LVŽS į pagrindinį šalies postą iškels ne savo pirmininką, Ramūną Karbauskį, o bepartinę "prielipą" Skvernelį, kuris ir į partinį sąrašą parlamento rinkimuose pateko tik porą mėnesių iki rinkimų po Karbauskio protekcija. Mažai tikėtina, kad deja vu įvyks ir 2019 metų pavasarį.

reklama

Bet iš didelių parlamentinių partijų vadovų būtent Karbauskis gali realiai pretenduoti į prezidento postą. Dviejų vedančiųjų sisteminių partijų lyderiai — konservatoriai (Gabrielius Landsbergis) ir socialdemokratai (Gintautas Paluckas) iki rinkimų dar nebus  pasiekę 40 metų amžiaus ribos. O buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, atrodo, po korupcijos skandalų, sudrebinusių partiją, vargu ar galės per pusantrų metų pagerinti savo politinę karjerą.

Štai ir išeina, kad prezidento kėdės likimas vėl bus sprendžiamas stambių politinių partijų — Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) būstinėse. Kiek teisingas statymas ant konkretaus politiko taps aišku po 2019-ųjų metų žiemą vyksiančių savivaldybių tarybų, o taip pat 11 europarlamentarų rinkimų.

Rinkėjams gi ateinančius metus kiekvieną mėnesį pils ant lėkštelės eilinę porciją kavos tirščių, kurioje kiekvienas galės pamatyti savo mėgstamo politiko profilį.

P.S. 2018-ųjų pavasarį (kovo) Vilniuje vyks neįprastos pratybos, kurių metu žymus politikai, žiniasklaidos redaktoriai ir specialiųjų tarnybų vadovybė, vadovaujami amerikiečių viešųjų ryšių specialistų ir karinių ekspertų, "atidirbs" "nepageidaujamo kandidato" pergalę Lietuvos prezidento rinkimuose. Pasak mokymų legendos Lietuvoje "naujas prezidentas" ruošiasi perkreipti užsienio politikos vektorių į santykių su Rusija normalizacijos pusę. "Transatlantinis solidarumas" Baltijos regione įskilo, o "Rusijos sulaikymo" strategijai vakarinėse sienose kyla grėsmė. Ir vėl, deja vu… 2003 metai. Rolando Pakso pergalė. Apkalta. Nauji rinkimai 2004 metais ir… grįžimas į rūmus Daukanto aikštėje "amerikietiško prezidento" Valdo Adamkaus. Tik dabar vietoj Adamkaus eiliniams 10 metams į kėdę vėl gali atsisėsti… Dalia Grybauskaitė.

© Sputnik / Ką lietuviai nori matyti naujojo prezidento poste