D. Grybauskaitė: ilga klasių kova buvo kurstoma, remiantis radiopropaganda, tiekiant maistą ir ginklus iš užsienio

Mokslų daktarė, apibendrintos biografijos NKVD gaisrininko (vėliau tremtinio) duktė, kolaborantė, Lietuvos Nepriklausomybės priešininkė, komunisto Mykolo Burokevičiaus bendražygė, Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, fotosesijų su vaikučiais ir karine technika fanė, Konstitucijos garantas, daugelio tautinių ir tremtinių renginių dalyvė bei gerųjų iniciatyvų iniciatorė LR prezidentė D. Grybauskaitė. Nuotr. prezidentas.lt

Ištrauka iš 1988 m. Dalios Grybauskaitės TSKP Centro Komiteto visuomenės mokslų akademijoje apgintos disertacijos, kur ji įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1993 m. Lietuvos mokslo taryba Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų nostrifikacijos komisijos sprendimu išdavė socialinių mokslų daktaro diplomą.

reklama

Klasių kovos požiūriu 1940-1941 m. reforma vyko gana taikiai ir buvo įvykdyta beveik per pusmetį.

Po karo situacija ženkliai keičiasi.

Reforma vykdoma aršios  klasių kovos sąlygomis iki 1948 m.

Klasės (turima omenyje darbo klasė – red. pastaba) priešai socialistinę reformą bandė sustabdyti  žiauriais teroro aktais, gąsdinimais, šantažu, partinio ir tarybinio aktyvo, kolūkinio judėjimo organizatorių naikinimu.

Nuo klasės priešų rankos paskutiniais metais žuvo virš 13 tūkst. žmonių. Tokia ilga klasių kova buvo kurstoma, remiantis radiopropaganda, tiekiant maistą ir ginklus iš užsienio.

Valstietija buvo įbauginta ir atsisakinėjo netgi imti žemę, jau nekalbant apie būrimąsi į arteles ar kolūkius.

Aktyvi kolektyvizacija prasidėjo nuo 1949 m. ir baigėsi 1950 m. pabaigoje.

Kaip klasė, buržuazija buvo visiškai sunaikinta, kaime kūrėsi socialistinės gamybos santykiai.

1951 m. respublikoje nugalėjo kolūkinė tvarka. Sąlygų žemės ūkiui pereiti į naują būvį paruošimui prireikė 4-5 metų, kas lyginant su visa šalimi (turima omenyje TSRS – red. pastaba) buvo dvigubai greičiau.

reklama

Nuo 1958-1959m. prasidėjo asmeninių kolūkiečių ūkių suvaržymai, kas atitiko bendrą šalies politiką šiuo klausimu.

Respublikoje suvaržymo politika buvo specifinė. Ji nebuvo tokia gili,ir neatnešė tiek daug žalos, kaip visoje šalyje.

Politikos pasikeitimas pagalbinių ūkių atžvilgiu buvo vykdomas atsargiai.

Aršios kampanijos nebuvo netgi spaudoje. Todėl respublikoje tuo metu buvo praktikuojami tik tam tikri apribojimai galvijų laikymui.

Inercija ir lietuvių valstiečio tradicijos, laikant tokį ūkį, padėjo užglaistyti tokios politikos negatyviąsias pasekmes.

Nors pagalbiniai ūkiai respublikoje nebuvo be reikalo suvaržyti, tačiau tuo metu susidariusi  neigiama visuomenės nuomonė įtakojo  jų gyvavimą, tame tarpe ir galvijų juose sumažėjimą.

Keli susiję:

1993 m. Lietuvos mokslo taryba išdavė D. Grybauskaitei socialinių mokslų daktaro diplomą    

LRTHADĖ ir LR prezidentė visuomenei atvertė iki šiol dar nežinomas D. Grybauskaitės gyvenimo detales

Prezidentė D. Grybauskaitė kategoriškai atsisakė duoti sutikimą dėl jos duomenų kreiptis į Rusijos Federaciją

Kas gi esate, p. D. Grybauskaite?

„Ekspertai.eu“ turimi dokumentai rodo, kad prezidentės tėvelis Polikarpas Grybauskas tarnavo NKVD