Į pabėgėlių integraciją ketinama įpainioti naivų vietinį jaunimą

Pabėgėliai - jų gyvybei Sirijoje ir kituose karštuose kraštuose gręsia pavojus...

Mykolo Romerio universitete dvi dienas vyko tarptautinė konferencija, kurios pagrindinė mintis - kaip integruoti pabėgėlius pasitelkus vietos jaunimą. Ši konferencija - tai Europos Komisijos finansuojamas projektas „Promise“ („Pažadėk“), kuriame, be Lietuvos, dar dalyvauja Bulgarija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija ir ... pabėgėlius atsisakanti priimti Vengrija! Tad vien iš šio fakto abejotina, ar šalys dalyvautų tokiame pažado bei jaunimo pasitelkimo projekte, jei už jį tektų pačioms mokėti.

Nors ir dabar mokės. Jei projektas būtų įgyvendintas. Mokės ne tik finansiškai, bet pavojingiau.

Pavojingiausia idėja - su nepatyrusiu, naivoku, bet smalsiu, geraširdžiu vietiniu jaunimu užkišti visas pabėgėlių nenoro integruotis spragas. Retorinis klausimas - ar bent vienai Europos valstybei PAVYKO integruoti pabėgėlius iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų, Mažosios Azijos? Vokietija per pusšimtį metų nesugebėjo integruoti net turkų. Bet tetrūksta, kad dėl greitesnio pabėgėlių kvotos įvykdymo pasitelktume Lietuvos „mises“. Kad važinėtų su mūsų valdžios atstovais į Graikiją kaip Rojaus nekaltos mergelės ir Lietuvon sirus viliotų.

reklama

Būkime teisingi. Pabėgėliai - sirai, afganai, pakistaniečiai, irakiečiai - visai neketina Lietuvoje integruotis. Atvirkščiai. Mūsiškis jaunimas veikiau bandys integruotis į naują egzotiką. Į „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasaką.

Paraginti Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, dalyvaujančios projekte „Promise“, mielai taps arabų guodėjais. Tik ne arabių. Nes jų tautiečiai neleis. O šiaip mūsiškis jaunimas kviesis pabėgėlius į renginius, vakarėlius, svečius. Stebėsis jų naujausio modelio telefonais. Matyt, iš bado gautais. Ar laimėtais karo mūšiuose. O jei pabėgėliai elgsis įžūliai, ims ko nors kaulyti, akivaizdžiai meluoti, mūsų naivus jaunimėlis manys, kad tai Sirijoje patirtas šokas. Musulmonės neteka už kitatikių. Tačiau musulmonai gali vesti kitatikes. Štai ir turėsime jaunatvišką integraciją. Dar labiau išcentruojančią, globalizuojančią Lietuvą. Valstybę, jau išsiliejusią iš krantų. Kai vienas krantas - Airijoje, o kitas - Sirijoje.

Tikslus konferencijos pavadinimas - „Pagalba pabėgėlių integracijai per jaunimo dalyvavimą: 1951 Konvencija ir šiandienos pabėgėliai“. Renginyje Kroatijos atstovė pristatė leidinį „Jaunimo įsitraukimo į darbą su pabėgėliais geroji praktika“.

Lietuva gerosios arabų-lietuvių asimiliacijos praktikos dar nepajutusi, tačiau 1951 m. pasirašyta Jungtinių Tautų Organizacijos Ženevos konvencija kalba apie visai kitokius prieglobsčio prašytojus. Ne ekonominius bėglius iš Azijos, Afrikos, bet žmones, daugiausia europiečius, išvaikytus iš savo tėvynių per Antrąjį pasaulinį karą. Apgyvendintus laikinose pabėgėlių stovyklose. Pvz., lietuvius Vokietijoje.

Natūralu, kad tada didelis darbo su pabėgėliais krūvis teko jaunimui. Nes dauguma vyresniųjų buvo žuvę frontuose. Kai kurie Ženevos konvencijos straipsniai, tikę tuometiniams pabėgėliams, dabar skamba dviprasmiškai. Pvz., kad valstybėje, kur maisto produktai skirstomi pagal talonus, tokių pačių talonų gautų ir prieglobsčio prašytojai. O valstybės pagalba būtų tokia pati, kaip ir savo valstybės piliečiams. Tokiu atveju, remiantis Konvencija, dabartiniai pabėgėliai Lietuvoje neturėtų turėti jokių išskirtinių sąlygų. Gauti tokio paties dydžio pašalpas kaip ir vietiniai pašalpininkai. Galų gale, kokių ypatingų materialinių gėrybių gali suteikti valstybė, jei iš jos sprunka vietiniai? Protingiau būtų, jei tas gėrybes atiduotų dar nepabėgusiems vietiniams.

reklama

Tačiau, anot socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, siekiant stiprinti integracijos procesus, pabėgėliams numatyta net kompensacija būsto nuomai. UŽ ES lėšas. O remiantis Užimtumo įstatymu, bus subsidijuojami darbdaviai, kurie prieglobsčio prašytojus įdarbins. Įdomu, kiek subsidijuojami kauniečiai darbdaviai, jei įdarbina vietinį lietuvį iš Čekiškės?

Ženevos konvencija skelbė apie vienodas tiek vietinių, tiek atvykusių sąlygas. Bet pabėgėliams numatyta daug daugiau pinigų, nei jų, sukakus pilnametystei, gauna mūsų globos namų auklėtiniai, išeidami į savarankišką gyvenimą. Gauna vienkartinę apie 3000 Eur pašalpą, o toliau - gyvenk, kaip moki. O pabėgėliui metus mokama vidutiniškai 314 Eur už būsto nuomą. Vienkartinė įsikūrimo pašalpa - 204 Eur suaugusiam ir 102 Eur vaikui. Mėnesinė pašalpa nuo 204 Eur laipsniškai mažėja iki 102 Eur. Mokinio reikmenims - 57 Eur. Ugdymo išlaidoms kas mėnesį - 60,8 Eur. Jei tiek pinigų gautų mūsiškiai pensininkai ar bedarbiai! Galų gale, vidutinio neįgalumo pensija tesiekia 160-168 Eur, o našlių pensija - 21 Eur.

Bet įdomiausiai skamba Ženevos konvencijos 34 str.: „Valstybė (prieglobsčio suteikėja - aut. past.) daro viską, kad pagreitintų natūralizacijos procedūras“.

Kaip tas procedūras pavyksta taikyti dabartinėje Europoje? Konferencijoje buvo perskaitytas pranešimas, kaip pavyksta integruoti pabėgėlius Danijos savivaldybėse. Kita vertus, visi puikiai žinome, kad net Danijos sostinėje Kopenhagoje musulmonai, netgi turintys Danijos pilietybę ir čia gimę, linkę gyventi atskiruose rajonuose, vadinamuosiuose getuose. O danai iš šių rajonų išsikraustę.

O šit pranešimą apie saugumą bei pabėgėlius perskaitė italas sicilietis Robertas Genaras (Roberto Gennaro) iš Katanijos universiteto. Aukštosios mokyklos pavadinimas iškart primena kino filmų kovotoją su Sicilijos mafija komisarą Katanį. Į tokį virtualų vaizdinį dar pridėjus pabėgėlių, lietuviui saugiau neatrodo.

Koks saugumas, jei pažangesniems musulmonams jau patiems yra nesaugu gyventi tarp savo tėvynainių. Nobelio premijos laureatas turkų rašytojas Orhanas Pamukas gyvena Amerikoje. Ten pat gyvena ir už savo knygas musulmonų fanatikų persekiojamas indų kilmės Salmanas Rašdis (Ruschdie). Štai juos tikrai galėtume priimti. Nebijodami, kad yra teroristai.