Kodėl iš krūtų portalo „pasitraukė“ Monika?

Atkreipiau dėmesį, kad, neskaitant kai kurių truputėlį ironiškų pastebėjimų bei pašvinksuių žiurkių ir kitokių jackevičių meilių pasitapšnojimų, niekas nebandė rimtai svarstyti, kodėl iš savo posto staiga „pasitraukė“ didžiausio, pagrindinio, vienintelio ir nepakartojamo interneto puslapio, kuris tiek daug rašė apie krūtų dydį ir Rusijos raketas, vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė.

Ji pati teigia, kad pavargo ir kad turi naujų kūrybinių idėjų, lyg kada nors būtų sugebėjusi ką nors kurti, kalbėdama apie „pasitraukimą“ iš krūtų portalo, vartoja įvardį „mes“, tuo lyg leisdama suprasti, kad Rusijos krūtys buvo įdomios visiems, kuriems teko nelaimė tiek ilgai su ja Monika dirbti.

Kadangi man teko patirti, ką reiškia būti vyriausiuoju redaktoriumi ir kadangi man ne kartą teko susidurti su Monika TV ir radijo laidose, derybose dėl sutarčių ir net teisme, kuriame Monika nesėkmingai bandė įrodyti, kad jos krūtų portale ministerijos neperka ramybės už biudžeto pinigus, manau galįs sakyti, kad Moniką šiek tiek pažįstu. Kadangi vedinas profesionalių interesų, skaitau krūtų portalo tekstus, ir kadangi žurnalistikos srityje esu gerokai kompetetingesnis už Moniką, manau galįs sakyti, jog mačiau, kokia buvo Monikos redakcinė politika, ir manau galįs analizuoti tos politikos rezultatus.

Bet pradėkime nuo to, kas yra vyriausiasis redaktorius. Tai yra samdomas darbuotojas, kurio pagrindinė užduotis yra generuoti srautą ir taip užtikrinti jį pasamdžiusių akcininkų pajamas. Tam reikia nedaug – suprasti, kas yra žiniasklaida, analizuoti skaitytojų srautus, bandyti suprasti, ko reikia skaitytojams ir duoti tai, ko jie nori. Aš drįsčiau teigti, kad Monika niekada nė vieno iš tų gebėjimų neturėjo. Po to, kai ją atleido iš „Verslo žinių“ (istorija nutyli, tačiau dauguma mano kartos kolegų žino, kodėl ją atleido), Monika atėjo į tuo metu labai varganą interneto tinklapį ir jai tiesiog pasisekė. Nežinau, ar ji nupirko gėlių ir šampano tuometiniam „Lietuvos ryto“ savinininkui G.Vainauskui, bet būtent jo dėka Monika tapo „Vyriausiaja redaktore“.

reklama

G.Vainauskas pabandė apmokestinti turinį, nes žinojo, kd turinys kainuoja. Tuo tarpu Monika laikėsi nuomonės, kad turinys yra nemokamas. Nes, spėju, jos nuomone, bet koks jackevičius, saldžiūnas, samoškaitė, sadauskas ar užkalnis gali kurti turinį. Nes ji, pagal savo išsilavinimą, tikriausiai galvojo, kad turinio kūrimas nereikalauja komptencijos ar kokių tai ypatingų žinių. Nekalbant jau apie tai, kad turinio kūrimas yra redakcinė politika.

O bet tačiau, taip jau nutiko, kad Monikos supratimas apie turinį tuo metu Lietuvos skaitytojams pasirodė priimtinesnis. Jie nenorėjo mokėti už turinį ir pasirinko ne G.Vainauską, o Moniką. Su nemokamu turiniu.

Monika skaitytojams už tokį pasirinkimą atsilygino su kaupu. Davė tiek „naujienų“, kad maža nepasirodė. Skaitytojai plojo katučių, o Aplinkos ministerija nusipirko pas Moniką „Gryną“. Už melejoną. Pažiūrėjusios į Aplinkos ministeriją, pradėjo pirkti ir kitos ministerijos – „projektų“ gausa krūtų portalas visada aštuoniolika galvų lenkė kitas žiniasklaidos priemones. Moniką pradėjo kviesti į televizijos laidas, akcininkai džiaugėsi skaičiuodami dividendus, gyvenimas, kaip sakoma, pasisekė.

Monika naudojosi proga ir nusprendė tapti tikra Vyriausiaja redaktore. Pradėjo valdyti ir formuoti politiką. Ne tik redakcinę, bet visos Lietuvos. Padėjo fotografijos su partškolos lektore Dalia, nacionaliniai projektai ir tos pačios ministerijos. O čia dar Rusija užpuolė ir R.Valatka atėjo, nes vyriausiuoju redaktoriumi jis gali būti tiek pat, kiek pati Monika.

Akcininkai ir toliau džiaugėsi, nes click’as tai yra centas, o centas yra akcininkų tikslas.

Moniką visa tai skatino eiti pirmyn ir šalia didelių ir mažų krūtų bei R.Valatkos, atsirado lygiaverčiai krūtų pakaitalai A.Užkalnis, R.Sadauskas-Kvietkevičius, V.Saldžiūnas ir kiti „teisingi“ autoriai. Šalia nuolatinių TS-LKD komentatorių ir video reportažų apie partškolos lektorės pasivaikščiojimus senamiestyje ar Kaziuko mugėje. Nes fotografuotis su Lietuvos Dalia juk ne kiekvienam leista.

Monikai ir vėl pasisekė. Rusai puolė toliau, okupavo Gruziją, po to Ukrainą, VSD gaudė šnipus, LRTK išjunginėjo Rusijos TV, O Seimo komisijos aiškinosi, kas, kada ir su kuo kartu valgė žuvį, stebint D.Jauniškiui. Kaip žuvis tokioje aplinkoje jautėsi ir Monika bei visi „teisingi“ autoriai. Žavėjosi savimi ir pusę metų rašė apie „Zapad“ pratybas, kurių metu Lietuvą turėjo okupuoti Rusija.

Bet Rusija nuvylė. „Zapad“ pasibaigė, o Lietuva vis dar neokupuota. Tikriausiai todėl, kad D.Grybauskaitė, kaip savo laiku A.Saudargas, laiku laikinai emigravo, kad galėtų vadovauti iš užsienio.

reklama

O kai niekas nebepuola ir krūtys mažos, tai ir click’u mažiau.

Prieš porą metų Europos Komisijos užsakymu dariau tyrimą apie delfi turinį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Rezultatai nustebino, nes paaiškėjo, kad Monikos delfiyje Rusijos grėsmės ir krūtų yra maždaug 16 kartų daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Taip pat paaiškėjo, kad Latvijai ir Estijai Lietuva yra kelis kartus įdomesnė, nei Lietuvai įdomios jos kaimynės. Čia tikriausiai dėl to, kad Lietuvos politikai įsivaizduoja, kad Lietuva yra supervalstybė, o Monika įsivaizdavo, kad ji yra super redaktorė.

Turėti vaizduotę yra gerai, bet akcininkams to nepakanka. Jie nori dividendų. Žinau tai iš savo asmeninės patirties.

Nežinau, ko konkrečiai norėjo Lietuvos pagrindinio krūtų portalo akcininkai, bet noriu jums pateikti vieną vaizdelį, kuris, mano nuomone, paaiškina, kodėl Monika nusprendė pasitraukti savo noru.

Kai Sekmadienio evangelija renka daugiau komentarų nei Dievo nepašauktas tapti Seimo nariu kaimo liberalas, nemokamas R.Lopata yra komentuojamas labiau už perpirktą kebabų specialistą, kuris yra tris kartus mažiau įdomesnis nei „Žmonėse“ savo nuotraukų nematęs autorius, akcininkams gali kilti abejonių dėl tikslingo lėšų panaudojimo.

Nežinau, ar taip ir buvo, bet jei aš būčiau akcininkas, man tų abejonių kiltų. Esmė ta, kad negali dešimt kartų rašyti apie tą patį kebabą, savo mamos nevalgomas mišraines ar girtis draugyste su navia, neseniai pilnametystės sulaukusia mrgina iš kaimo  ir tikėtis, kad visus dešimt kartų skaitytojams tai bus įdomu. Taip pat negali 22 kartus raudoti dėl to, kad Dzūkijos gyventojai tavęs neišrinko Seimo nariu, nors tu žinai, kur auga grybai ir pyksti dėl to, kad tavo laikraštis bankrutavo, nes tu esi nevykėlis. Nekalbu jau apie tai, kad negali kviesti visus slėptis bunkeriuose, o po to nesugebi paaiškinti, kodėl reikėjo užsipirkti konservų pusei metų, nors jų galiojimas yra trys mėnesiai.

Skaitytojai, net jei jie nuolatos skaito krūtų portalą, nori naujienų, o 16 ar 22 kartus pakartotas tekstas nėra naujiena. Todėl net ir krūtų portalo skaitytojai pamažu susivokia, kad juos „išdūrė“.

Akcininkas nesu, tačiau vyriausiuoju redaktoriumi buvau ne kartą. Todėl manau, kad, nepaisant ministerijų ir partškolos lektorės pastangų, pagrindinio krūtų portalo akcininkai, pagaliau suprato, kad Monikos redakcinė politika negali garantuoti ilgalaikių teigiamų rezultatų. Gal prisidėjo ir tas tūkstatantėlis eurų, kuriuos Monika turėjo sumokėti, kai nesėkmingai bandė įrodinėti, kad Aplinkos ministerija nepirko ramybės mokėdama melejoną už Gryną. Nes po teismo akcininkų dividendai tuo tūkstantėliu sumažėjo.

Aš nelabai daug žinau apie moterį, kuri pakeitė Moniką krūtų portalo Vyriausiosios redaktorės poste, pastarajai nusprendus užsiimti kūryba (spėju, kad ji „kūryba“užsiims pas A.Tapiną, nors net ir jam turėtų pakakti proto Monikos paslaugų atsisakyti).

Kita vertus, iš patirties žinau, kad žiniasklaida priklauso nuo skaitytojų pasitikėjimo. Ir žinau, kad skaitytojai nėra kvaili ir kad daugumai jų įdomios ne tik krūtys, partškolos lektorės ir Rusijos raketos.

Jei naujoji krūtų portalo Vyriausioji redaktorė tai supras, gali būti, kad ji šiame poste išbus ilgiau nei tris mėnesius. Bet per tuos tris mėnesius ji turės apsispręsti ką daryti su kebabais, koldūnais ir saldžiūnais. Apie jackevičius ir sadauskus jau nekalbu.

O kol kas labai lauksiu Monikos „kūrybos“. Turėtų būti smagu, kaip sako sulenkėjęs Vilniaus meras.