Lietuva prieš "Gazprom": kova bet kokia kaina tęsiasi

Gazprom, archyvinė nuotrauka

Lietuva tikisi, kad Europos Komisija pasieks "atlyginimą" už finansinę žalą šalims, patirtą nuo Rusijos "Gazprom" veiklos, sakė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Europos Sąjungos konkurencijos komisare Margrethe Vestager

VILNIUS, spalio 13 — Sputnik, Georgij Voronov. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Europos Sąjungos konkurencijos komisare Margrethe Vestager paragino Europos Komisiją išgauti iš "Gazprom" kompensacijas už dujų kainos didinimą šalių, nukentėjusių nuo rusų bendrovės monopolijos, naudai.

Grybauskaitė apkaltino Rusijos koncerną dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais. Esą Lietuvai ir kitoms ES šalims "teko mokėti gerokai didesnes nei rinkos dujų kainas".

Lietuvos Vyriausybė 2012 metų spalį kreipėsi į Stokholmo arbitražą dėl apytiksliai 1,4 milijardo eurų permokos, kuri susidarė dėl 2004-2012 metais "Gazprom" Lietuvai "per brangiai tiektų dujų", grąžinimo. Tačiau praėjusių metų birželio mėnesį teismas paskelbė, kad nemato "Gazprom" kaltės, nes "teisinga kaina" ekonomikoje neegzistuoja.

reklama

Akivaizdu, kad teismo nuosprendis nesustabdė Lietuvos valdžios, kuri nusprendė apskųsti "Gazprom" Europos Komisijai.

Grybauskaitė taip pat sukritikavo "Nord Stream 2" dujotiekio projektą. Anot jos, jis prieštarauja ES energetikos sąjungos tikslams ir dar labiau padidins visos Europos priklausomybę nuo "Gazprom" dujų.

Reaguodama į tai, Vestager pareiškė, kad Europos Sąjunga neturi teisinių priemonių sustabdyti "Nord Stream-2" projektą. Nors eurokomisarė pabrėžė, kad tai nėra Europos interesų projektas, vis dėlto Briuselis turi tik "teisinį pagrindą užtikrinti, kad "Nord Stream" nebūtų teisiame vakuume.

"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją palei Baltijos jūros dugną) numato dviejų dujotiekio linijų statybas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardų kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Naują dujotekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".

Lietuvos vadovės išpuolių prieš "Nord Stream 2" priežastys yra gana akivaizdžios. Lietuva išsinuomojo Norvegijos kompanijos Höegh LNG SGD terminalo laivą "Independence" ("Nepriklausomybė"), kuriuo ketina gauti amerikietiškas suskystintas dujas. Tačiau tik stokojant techninių galimybių tiekti dujas į Europą vamzdynu, šio plūduriuojančio terminalo naudojimas, bent jau teoriškai, yra ekonomiškai tikslingas. Nepaisant to, Vilnius naudoja šį veiksnį, bandydamas tapti žaidėju "numeris vienas" Baltijos rinkoje, prekiaudamas suskystintomis gamtinėmis dujomis.

Lietuva turi didelių planų amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų atžvilgiu. Be to, pastaruoju metu pačios JAV vis dažniau pareiškia apie ketinimą tapti globaliu žaidėju SGD eksporto srityje. Prezidentas Donaldas Trampas nori naudoti sparčiai augančius amerikietiškus SGD rezervus kaip politinį įrankį, kad sumažintų daugelio Europos šalių priklausomybę nuo Rusijos.

reklama

Pritariant amerikiečiams, Lietuvos valdžia pasirengusi, iš esmės, bet kokioms išlaidoms.

Yra žinoma, kad kasmetinė "Independence" nuomos kaina siekia apie 43 milijonus eurų. Lietuva bando pasiekti, kad Baltijos šalys pripažintų SGD terminalą  regioniniu tam, kad gautų pagrindą prašyti Europos Komisijos skirti 100 milijonų eurų laivui-dųjų saugyklai išpirkti, tačiau nesėkmingai. Kaimyninės šalys pirkti SGD atsisakė, Estija pati nori statyti panašų terminalą, ir net prašė Europos Komisijos finansuoti šį projektą, tačiau gavo neigiamą atsakymą 2017-ųjų vasarį. Savo įmonėms Lietuvos valdžios institucijos įsiūlo privalomą dujų pirkimą iš JAV, nes priešingu atveju jo neparduoti.

Lietuva nėra vienintelė, norinti įgyvendinti savo pasipriešinimą projektui "Nord Stream 2". "Prieš" pasisako ir daug kitų šalių, pavyzdžiui, Ukraina, kuri bijo prarasti pajamas nuo rusiškų dujų tranzito, ir JAV, kurios turi plataus užmojo planus eksportuoti savo SGD į Europą.

Tačiau pats galingiausias Europos žaidėjas — Vokietija ― laikosi jo įgyvendinimo. Akivaizdu, kad projektas, žadantis didelę ekonominę ir politinę naudą, yra svarbus Berlynui.

Vokietijos pozicija dar kartą buvo patvirtinta ketvirtadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime su VFR verslo bendruomene. Kaip žurnalistams pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, "Nord Stream" projekto dalyviai išreiškė ketinimą toliau dalyvauti projekte ir tikisi, kad išoriniai veiksniai tam netrukdys.

"Įmonės, kurios šiaip ar taip įtrauktos į "Nord Stream" — taip, jos išreiškė ketinimą tęsti. Ir išreiškė viltį, kad niekas nesutrukdys: nei išoriniai veiksniai, dirbtinai ir nekonkurencingai įpiršti, nei bet kurie nors kiti", — sakė Peskovas.

"Nord Stream" operatorius yra kompanija "Nord Stream AG" ("Gazprom" — 51%, "BASF / Wintershall" ir "E.ON" — po 15,5%, "Gasunie" ir "Engie" — po 9%).

Kompanija "Nord Stream 2 AG" veikia kaip "Nord Stream 2" projekto, kurio bendra vertė yra 9,5 milijardai eurų, operatorius, o vienintelis "Nord Stream 2 AG" akcininkas yra "Gazprom". Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — savo ruožtu įsipareigojo finansuoti "Nord Stream 2" bendrai 50%, tai yra, 950 milijonų eurų kiekvienas. "Gazprom" pateiks kitą lėšų dalį — 4,75 milijardų eurų.

© Sputnik / "Šiaurės srautas-2"