Kodėl tokie durni bankų "finansų analitikai". Finansų rinkos ir beždžionės

Lietuvoje į televizijas profesionalūs ekonomistai-mokslininkai nebeįleidžiami. Čia nuolatos stiro bankų „finansų analitikų“ galvos, nuolatos tauzijančios nesąmones, dažnai nieko bendro neturinčias su mūsų gyvenimu. Jie, tarytum, atklydę iš stebuklų pasaulio, kur prekės ir paslaugos nebrangsta, kur viskas auga ir kyla, kur finansų krizės-vos ne gamtos dėsnių apspręsta neišvengiamybė, o ne lupikavimo ir likvidumo gamybos iš oro rezultatas. Galvodamas apie „bankų analitikų“ idijotizmo priežastis, prisiminiau prof. V.Katasonovo straipsnį „Finansų rinkos ir beždžionės“, kuri išverčiau prieš kelis metus, bet kuris aktualus ir šiandien, norint suprasti lietuviškų mačiulių ir nausėdų bukumo genezę.

Darvinas įtikinėjo, kad žmogus - beždžionės evoliucijos produktas. Anglų hipotezėje savo intelektu Homo sapiens stovi aukščiau bet kokių primatų. Vienok pastaruoju metu gauti įrodymai, kad beždžionė protingesnė už žmogų. Išeitų Darvino konstrukcija griūna. Tai padėjo išsiaiškinti eksperimentas, susidedantis iš dviejų dalių.

Pirmame etape buvo sukurtos finansų rinkos ir į žaidimą buvo įtrauktas mūsų Homo sapiens. Atsirado profesionalūs rinkos dalyviai, konsultuojantys visus „neprofesionalius“. Pastariesiems susidarė tvarus poreikis naudotis „profesionaliųjų“ paslaugomis. Šis eksperimento etapas prasidėjo senai, kažkur XIX amžiaus viduryje, tęsiasi iki mūsų dienų ir apėmė didžiulį žmonių skaičių. Šalyje save tituluojančia pačia civilizuočiausia pasaulyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose, – pusė visų šeimų reguliariai užsiima pirkimu ir pardavimu vertybinių popierių fondų rinkoje, tame skaičiuje ir pasinaudodami „profesionalų“ pagalba. Rusijoje pirmasis eksperimento etapas buvo nutrauktas 1917 metais, bet vėliau, pabaigoje 80-tųjų – pradžioje 90-tųjų praeito amžiaus, atnaujintas. Kol kas JAV ir kitų vakarų šalių fone Rusija atrodo, žinoma, atsilikusia pagal gyventojų dalyvavimą fondų rinkų operacijose, bet pagal intensyvumą operacijų su grynaisiais valiuta, pavyzdžiui, rusai senai perspjovė jankius.

reklama

Antrame eksperimento etape į žaidimą finansų rinkose buvo įjungti gyvuliai. Buvo keliamas tikslas sulyginti jų pasiekimus su Homo sapiens pasiekimais. Protinio išsivystymo koeficientas tokio konkurso matuojamas dešimtosios procento tikslumu – operacijų pelningumo lygiu. Kaip etaloniniai gyvūnai buvo naudojamos beždžionės, kas leido eksperimentiškai patikrinti Darvino hipotezes.

Eksperimento techninės detalės neskelbiamos. Vienuose šaltiniuose kalbama, kad beždžionėms buvo siūloma spausti mygtukus, kituose – išrinkti popieriaus lapus su juose pažymėtais kotiravimo skaičiais, trečiuose – statyti ženklus flamasteriu prieš atitinkamus skaičius. Svarbiausia, beždžionės gauna galimybę padaryti laisvanorišką vertybinių popierių (pagrinde akcijų) pirkinio pasirinkimo ir pardavimo variantą.

Organizacija Hedge Fund Research Inc., užsiimanti tyrimais hedž fondų (aukštos rizikos fondai, dirbantys su vertybiniais popieriais, daugiausia su korporatyvinėmis obligacijomis ir akcijomis), jau treti metai publikuoja operacijų pelningumo konkurso tarp dalyvių lyginamuosius duomenis – t. y. tarp beždžionių ir „profesionalų“, atstovaujančių hedž-fondus. Kokie gi rezultatai?

2012 metais beždžionės 3,7 kartus aplenkė hedž-fondus ir turėjo pelningumą 13%, lyginant su 3,5% pas fondus. 2013 metais hedž-fondai parodė pelningumą 6,7% lygyje, o beždžionės uždirbo 21%, tai yra buvo daugiau nei tris kartus efektyvesnės! Pagaliau, 2014 metais vidutiniai hedž-fondų nuostoliai buvo 0,6%, tuo tarpu kai „beždžionių portfelis“ augo 2,3%.

Šio eksperimento antrojo etapo detales šiomis dienomis paviešino elektroninio leidinio MarketWatch kolumnistas, žinomas finansų analitikas Brett Arends.

Jo nuomone, investoriai turi bėgti iš hedž-fondų. Vienok, jei tikėti „The Wall Street Journal“ duomenims, yra priešingai ir investorių tiktai daugėja. Visame pasaulyje į hedž-fondus investuota 2,5 trilijonai dolerių. „Vorstritas – vienintelė vieta žemėje, kur ėriukai patys prašo, kad juos paverstų į šašlykus, o iš kalakutai trokšta išgirsti audrą plojimų Padėkos dieną ( Amerikoje šią dieną valgomi kalakutai – V.K.)“ – daro išvadą Arends.

Reikia pasakyti, kad eksperimentas su beždžionėmis, kurio rezultatas mes pateikėme, ne pirmas naujausioje istorijoje. Pirma planetos visos čia vėl Rusija. 2009 metais rusų žurnalas „Finans“ atliko eksperimentą, kurio metu beždžionė Lukerija iš Durovų žvėryno išrinko akcijas investicijoms. Rezultate per metus pelningumas jos suformuoto paketo buvo 194 procentai ir pasirodė aukštesnis, negu investicijų pelningumas rusiškų finansų valdytojų – 94 procentų!

Kai kada antrame eksperimento etape naudojo katinus. Rudas britų katinas Orlando pagal 2012 metų rezultatus gavo patį didžiausią pelną už savo „investicijas“ į stambių kompanijų akcijas, įeinančių į indeksą FTSE All-Share. Kaip rašo The „Guardian“, savo investicinių „prognozių“ tikslumu Orlando aplenkė komandą profesionalių analitikų ir John Warner akademijos studentus. Praeitų metų pradžioje visi eksperimento dalyviai, įskaitant katiną, išrinko akcijas penkių kompanijų iš indekso FTSE All-Share. Katinas pasirinkdavo, stumdydamas savo mylimą žaislinę pelę per lentelę, kur kiekvienai kompanijai buvo suteiktas numeris. Kiekvieną ketvirtį investuotojai galėjo pakeisti dalį akcijų arba visus popierius, įeinančius į portfelį. Į kiekvieną vertybinių popierių paketą buvo investuota po 5 tūkstančius funtų sterlingų. Praėjusių metų pabaigoje portfelis, suformuotas rudaplaukiu Orlando, pabrango 5542 funtais, tuo metu kai „profesionalų“ paketas išaugo tiktai iki 5176. Studentų išrinktas paketas atpigo iki 4840 funtų. Kaip nurodo laikraštis, Orlando sėkmė patvirtino kai kurių ekonomistų idėjas, kar akcijų rinkos kaina kinta atsitiktiniu būdu, tai yra finansų rinkos yra visiškai neprognozuojamos. Kaip atlygi katinas gavo dovanų naują antkaklį.

reklama

Tai kodėl beždžionės ir katinai dirba finansų rinkose sėkmingiau už „profesionalus“? Štai versija Bretto Arendso: „Paleisti didelį hedž-fondą kainuoja labai brangiai: reikia mokėti algas, bonusus ir taip toliau (įsivaizduokite, kiek reikia mokėti už medicinos draudimą, atsižvelgiant į širdies priepuolius pas treiderius). Ir visas šitas išlaidas investoriai apmoka iš „savo kišenės“ Arendsas sako visišką tiesą, bet ne visą.

Visa tiesa tame, kad finansiniai analitikai ir kiti „profesionalūs“ fondų, valiutinių ir kitų finansinių rinkų ne tokie kvaili, kaip gali atrodyti su jų varžybomis su beždžionėmis ir katinais. Reikia atsiminti paprastą „rinkos ekonomikos“ taisyklę: jeigu pas ką nors sumažėja, reiškia, pas kažką lygiai tiek pat padaugėjo, vienų nuostoliai tampa kitiems pelnu. Dauguma brokerių, treiderių, analitikų ir kitų „profesionalų“ dirba patys sau, o klientų nuostolius jie transformuoja į pelnus, kuriuos fiksuoja kokioje nors kompanijoje „X“, apie kurią nežino nei organizacijų vadovai, atliekančių finansinio tarpininko vaidmenį (biržos, investiciniai bankai, hedž-fondai ir pan.), nei klientai.

Bet štai klientai pagal savo IQ tikrai lenkia beždžionės ir katino lygį. Tarp kitko pagal IQ lygį jiems galima prilyginti ir daugumą „profesionalų“, mėgstančių daryti prognozes, kurios beveik niekuomet neišsipildo. Nobelio laureatas Danielis Konemanas knygoje „Mąstymas, greitas ir lėtas“ (Thinking, Fast And Slow) nukarūnavo įvairaus plauko finansinius astrologus, vadinančius save „ekspertais“ ir „analitikais“, kaip savimi pasitikinčius šarlatanus. Kanemanas daro nuorodą į psichologą Filipą Tetloką, kuris turi patirtį darbo su „ekspertų“ kontingentu. Jis ėmė interviu pas 284 asmenis, kurie gyvenimui užsidirbdavo už „komentarus arba patarimus dėl ekonominių ir politinių tendencijų“. Tetlokas prašė jų įvertinti tikimybę vieno ar kito įvykio artimiausiu metu gerai jiems žinomose ir mažai žinomose sferose (kiekvienam įvykiui buvo siūlomi tris scenarijai). Rezultatai buvo siaubingi. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie užsidirba pragyvenimui, tyrinėdami tam tikrą temą, daro prognozes blogiau, negu beždžionės. Be to tikimybė ekspertų klaidų kyla poveikyje jų reto pasitikėjimo savimi. O be to šiuos šarlatanus išskiria sugebėjimas momentaliai surasti paaiškinimą tam, kodėl jų prognozės nepasiteisina.

Labiausiai stebina ir liūdina, kad skaičius žmonių, neturinčių šansų išlošti pas beždžiones Vakaruose sparčiai auga. Čia jau akivaizdūs rūšiniai skirtumai nuo Homo sapiens, prie viso to IQ šios naujos rūšies sparčiai mažėja. Greta beždžionių Homo economicus yra nekonkurencingas.

Todėl aš darau ryžtingą išvadą: Darvino pasiūlymai neteisingi. Tarp kitko, galima ir kita hipotezė, o būtent: beždžionė kilo iš žmogaus. Empiriniai duomenys, gauti finansinėse rinkose, tokiai hipotezei neprieštarauja.

http://www.fondsk.ru/pview/2015/07/04/finansovye-rynki-i-obezjany-34163.html