LKP galas

V. Landsbergis.

Liga, kankinusi Lietuvą per 70 metų, gal jau baigsis. Mėginsiu trumpai.

Simptomai, kuriuos visi mato, yra tiek sykių mutavusios valdymo organizacijos vidinis socialinis konfliktas ir lūžis, panašus į griūties pradžią.

„Liaudis“ prieš pabodusį ir susikompromitavusį partnomenklatūrinį „elitą“. Būtent tai vyksta LSD (buv. SSKP – LKP, buv. LDDP) viduje. Jokių ideologijų, nors mėginama jomis dangstytis. „Daugiau socializmo“ stoja prieš „ištikimybę“ rutinai? Baikit. Valdžia ten yra viskas, alfa ir omega – kaip vargšėj Rusijoj. Tačiau norint jos daugiau, ne tik antrinėse lesyklose, bet siekiant ir politiškai atsigriebti, reikia susigrąžinti palankų publikos dėmesį, rinkėjų pasitikėjimą.

Naujasis LSD vadovas, palaikomas partiečių liaudies, lošia iš viso banko – arba sugrįžti į didelę sceną, arba susinaikinti. Grupių susirėmimas, panašus ir į kartų konfliktą, dalyvaujant keliems besiblaškantiems veteranams. Keistai rizikuoja gudresnis G. Kirkilas, tačiau vargu ar išlos ką pavargęs J. Olekas. Žiūrintieji atgal nykiai kovoja prieš savo jaunesnius azartininkus, pretendentus į lietuvišką „Neue Linke“. Šmėkšo ir „Alternatyva Lietuvai“ – mums nebūtina NATO. Rusija tam pritartų, pagerintume santykius. Kairiajam jaunimui proga apsibrėžti. Bent jau šalin sankcijas.

reklama

Senieji baisiai ilgai neatsikratė paveldo bei įpročio būti Partija virš kitų struktūrų, taipgi virš įstatymų ir epizodiškai deklaruojamo patriotizmo. Atrodė puiku. Patys leidžiam įstatymus, patys juos ignoruojam pagal savus gobšumo įstatymus, ir „vsio zakonno“. Matėme ir tebematome, atsimename ir atpažįstame.

Rusijoje tai jau ištobulinta naujos (?) diktatūros forma, žymima ženklu VVP.

Lietuvoje formavosi minkštesnė manipuliacinio valdymo atmaina (su kai kuriais išsikovotais opozicijos balansais). Žymėtina AMB. Pagal ją svarbiausia esą išsaugoti struktūras ir srautus. Vis dėlto, jei AMB tebegyventų, Paluckas nešokinėtų.

Šitose žaidynėse yra ir bendresnių pagrindų. Valdžios, t.y. jos uzurpatorių, ir liaudies kaip stichinės masės įgimta abipusė neapykanta. Valdžia savo niekinamos liaudies nekenčia dar ir iš baimės. Liaudis – iš keršto. Dėsningumai grėsmingi visai Europai, ne tik separatistei Rusijai, apsikabinusiais faradžus.

O Lietuvai?

Matysim, kiek paveiki ardomoji trolių erozija, „slaptinių“ dezinformatorių kohortos, ir iki kurio masto augs grėsmingas kraštinių kairės ir dešinės suartėjimas.

Komuna, mutuojanti į fašizmą – tai būtent Rusija. Turėtume išlikti nepanašūs.